Kaune, kairiajame Nemuno krante projektuojamas objektas žada tapti pagrindiniu Žemosios Fredos atgimimo simboliu. Lapkričio 24-ąją autoriai rengia viešą sprendinių pristatymą visuomenei.

Įžvelgia didžiulį potencialą

Šiemet atstatytas Dariaus ir Girėno stadionas, prie „Žalgirio“ arenos atidarytas olimpinių standartų baseinas su SPA erdvėmis. Jau kitąmet Nemuno saloje lankytojus pasitiks ir mokslo muziejus. Atėjo eilė, rašoma Kauno savivaldybės pranešime, dar vienam projektui. Kitapus upės, kairiajame krante turi iškilti M. K. Čiurlionio koncertų centras. 

Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinei idėjai išrinkti 2017 metais surengtas tarptautinis architektūros konkursas. 36 šalių komandos pateikė net 119 projektinių vizijų. Tąkart tarptautinė žiuri nugalėtojais paskelbė jungtinę „Paleko archstudijos“ ir „Be Live“ (anksčiau – „Baltic Engineers“) komandą.

Pasak vieno iš projekto bendraautorių, architekto Rolando Paleko, atsiradus tokiam objektui Nemuno pakrantėje, Žemoji Freda dar labiau priartėtų miesto centro link.

„Kairysis Nemuno krantas ir Žemoji Freda įgautų visiškai kitokią kokybinę vertę miesto atžvilgiu. Žalioji sala taptų kaip centrinis miesto parkas, upė būtų ne miesto pakrašty, o vidury. Kairysis krantas, ypač čia pastačius numatytą pėsčiųjų tiltą, gražiai integruotųsi į miestą. Tokios reikšmės objektai pritrauktų būsimas investicijas, sustiprintų gyvensenos kokybę. Kaunas persikeltų į kitą krantą. Tai yra didžiausia strateginė vertybė.

Lietuva iki šiol neturi aukščiausio lygio koncertų salės su puikiomis akustinėmis savybėmis, skirtos, pirmiausia, klasikinei bei šiuolaikinei muzikai. Projektiniuose pasiūlymuose taip pat pabrėžiame ypatingą ryšį su vandeniu, sujungdami kultūrą, miestą ir gyvenimą. Tai išryškina ne tik pats pastatas, bet ir šalia jo esantis uostelis, mažųjų laivų prieplauka, taip pat parkas, atsisukęs į vandenį“, – cituojamas architektas R. Palekas.

Paremta moderniais sprendimais

Beveik 4,3 ha sklype, adresu H. ir O. Minkovskių g. 31, suplanuotos dvi koncertų salės. Jas dengtų skaidraus arba pusiau permatomo stiklo gaubtas. 1,5 tūkst. vietų pagrindinę koncertų salę su terasomis ir balkonais planuojama pritaikyti natūralios akustikos klasikinės muzikos koncertams bei operetėms.

Mažesnioji (iki 700 vietų) numatyta daugiafunkciam naudojimui – ne tik koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams. Ji turėtų tris įėjimus bei langą su vaizdu į Nemuną su galimybe jį pagal poreikį užtamsinti.

Parengtuose projektiniuose pasiūlymuose M. K. Čiurlionio koncertų centras tarsi susilieja su aplinka. Pastato fasadų architektūrinė idėja – pusiau skaidrus, vientisas lengvai banguojantis paviršius. Laikančiąsias konstrukcijas sudarys gelžbetonis ir stiklas.

Atspindys vandenyje tampa svarbia sudėtine statinio išorinės išraiškos dalimi. Kulminacija ir atomazga – žemas, platus įėjimo holas ir aukšta fojė erdvė su ikonišku Kauno senamiesčio paveikslu.

Pastate taip pat suplanuota šiuolaikiškos, automatizuota šilumos gamybos, vėsinimo bei vėdinimo sistemos, kurioms, pasak architektų, galėtų būti pasitelkti šilumos siurbliai, imantys energiją iš upės vandens. Šaltajam sezonui, esant didžiausiems šilumos poreikiams, numatomas šilumos punktas, perimantis šilumą iš miesto šilumos tinklų. Dėl to prireiks projektuoti miesto šilumos tinklų įvadą.

Proga pamatyti iš arčiau

M. K. Čiurlionio koncertų centro projektinius pasiūlymus parengė UAB „Paleko archstudija“ ir UAB „Baltic Engineers“. Jie visuomenei bus pristatyti lapkričio 24 d. 16 val. savivaldybės Mažojoje salėje.

Viešas ir atviras pristatymas taip pat bus tiesiogiai transliuojamas internetu.

Kauniečiai galės pateikti savo klausimus, pasiūlymus ir pastebėjimus, kuriuos įvertins projektuotojai.

„Paleko archstudijos“ vizualizac.