2026 m. rugsėjo 26 d. šeštadienis, 17:30:30
Reklama  |  facebook

Kauno LEZ įsikūrusios įmonės renkasi saulės energiją: motyvuoja tvarumo idėjos ir ekonominis patrauklumas

2019-06-18 09:02
Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, svarbiausia, kaip kitokio požiūrio į atsakingą, tvarų verslą, gamtą ir pasaulį realizavimą.
nuotrauka
Saulės kolektoriai Kauno LEZ. UAB „Skubios siuntos“ nuotr.


Minimos įmonės
Kauno LEZ,
Lietuvos energijos tiekimas, UAB
Finnfoam, UAB

Oro taršą mažinantis sprendimas – dovana ateities kartoms

2018-ųjų pabaigoje saulės jėgainė pradėjo veikti ant UAB „Skubios siuntos“ sandėlių stogo: skaičiuojama, kad iki šios dienos 368 modulių, 100 kWp bendros galios jėgainė jau yra pagaminusi apie 30 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.

Elektrinę įrengė tokius sprendimus siūlanti bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, įvertinusi įmonės elektros energijos vartojimo profilį, laisvą plokščio stogo plotą bei prijungimo prie elektros tinklo galimybes. Pasirinktas sprendimas pilnai išnaudoja naudingąjį stogo plotą, o visą pagamintą energiją suvartoja pati bendrovė.

„Pasirinktas finansavimo modelis – išperkamoji nuoma – nedidina elektros sąnaudų ir leidžia saulės elektrine naudotis be pradinių investicijų. Po sutarties laikotarpio turtas ir visa nauda pereina mums, tad elektrą likusius 15 metų gaminsimės nemokamai ir būsime nepriklausomi nuo kylančių rinkos kainų, – finansinį tokio sprendimo patrauklumą dėsto UAB „Skubios siuntos“ vadovas Vaidotas Lašas, cituojamas pranešime. – Dideli mūsų rūšiavimo sandėlių stogo plotai bei augantis elektros poreikis transporto srityje taip pat buvo motyvai įsirengti saulės jėgainę – šiuo metu įmonėje turime 2 elektromobilius bei vieną iš tinklo įkraunamą hibridą. Visų jų įsigijimas taip pat buvo pagrįstas finansiškai, ypač atsižvelgiant į planuojamą taršių automobilių likutinę vertę bei galimus automobilių apmokestinimo reguliavimo pakeitimus“.

Pasak įmonės vadovo, tvarumas yra svarbi verslo dalis, todėl ne tik stengiamasi kuo geriau išnaudoti savo transporto ūkį, bet ir domėtis bei taikyti naujausias technologijas.

„Saulės jėgainės pagaminta elektra įkraunami elektromobiliai visiškai neteršia oro, taigi, taip galime kontroliuoti bendrą įmonės autoparko taršą. Būtina ieškoti sprendimų, mažinančių oro taršą bei CO2 dujų išskyrimą tam, kad savo šalį ir planetą galėtume perduoti ateities kartoms, kurios galėtų džiaugtis švariu oru,“ – neabejoja V. Lašas, pabrėždamas, kad šiais laikais didžioji dalis atsinaujinančios energetikos sprendimų yra ne tik kilnūs, bet ir finansiškai naudingi – „Skubios siuntos“ įmonės atveju, saulės jėgainės įrengimas nereikalavo jokių pradinių investicijų, o už suvartotą elektrą įmonė šiandien moka mažiau negu mokėdavo tokios elektrinės neturėdami.

Investicija atsipirks per 5 metus

„Norime būti visapusišku pavyzdžiu savo klientams, kaip galima taupyti energiją ar kaip jos pasigaminti kuo švaresniais būdais,“ – tvirtina Kauno LEZ’e nuo 2011 metų veikiančios UAB „Finnfoam“ vadovas Egidijus Sutkus.

Įmonės atsovas pabrėžia, kad vienas svarbiausių veiksnių konkurencinėje kovoje yra sąnaudų valdymas, o visuose gamybiniuose procesuose naudojamos elektros energijos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.

Saulės elektrinės atsiperkamumas dėl sumažėjusios fotomodulių kainos tapo įmonei priimtinas, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama: pasak E. Sutkaus, skaičiuojama, kad investicija turėtų atsipirkti per 5 metus.

„Pasinaudojome galimybe efektyviai išnaudoti net 12 000 kv. m laisvo ploto ant gamyklos stogo. Be to, apskaičiuota intensyviausia saulės elektros gamyba sutampa su aktyviausiu mūsų suvartojimu – daugiausiai energijos naudojame vasarą, kai saulės intensyvumas didžiausias,“ – atsinaujinančios energetikos sprendimų privalumus vardija gamyklos vadovas.

2019 liepos mėnesį ant erdvaus gamyklos stogo bus baigta montuoti ir pradės veikti 2 000 vnt. saulės fotomodulių – iš viso 560 kWp galios saulės elektrinė, kuri bus naudojama pasigaminti elektros energijos, skirtos vidiniams įmonės poreikiams iš dalies tenkinti. Bendra projekto vertė – beveik 440 tūkstančių eurų.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
nuotrauka
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
nuotrauka
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
nuotrauka
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
nuotrauka
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
nuotrauka
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
nuotrauka
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
nuotrauka
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
nuotrauka
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
nuotrauka
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
nuotrauka
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.
nuotrauka
2026-08-25 15:58
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad viešosios ir susisiekimo infrastruktūros projektuotojas pats nusprendžia, kur atsiras dviračių takas, kiek liks eismo juostų ar kurie medžiai bus pašalinti. Tačiau realybėje infrastruktūros projektavimas – gerokai sudėtingesnis procesas.
nuotrauka
2026-08-21 11:47
Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas Vilniaus rajone pradedami daugiau nei 2,6 km ilgio ruožo remonto darbai. „Via Lietuva“ atnaujins kairiąją kelio pusę, sutvarkys dangą ir kelkraščius, pagerins pėsčiųjų infrastruktūrą, o darbų metu eismas bus organizuojamas pagal „3+1“ schemą.
nuotrauka
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
nuotrauka
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
nuotrauka
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra