Gediminas Razma, UAB „Nordec“ vadovas, sako, kad priežasčių, kodėl statyba su Turkijos įmone „Kayi Construction“ patyrė fiasko, yra ne viena. Tačiau, jo pastebėjimu, taip pat esama ir nemažai susijusių su viešaisiais pirkimais dedamųjų, kurios gali sumažinti rizikas.

„Visos sąžiningai ir atsakingai dirbančios statybinės organizacijos turi didžiulį lūkestį, jau tapusį svajone, kad vieną dieną mažiausios kainos kriterijus bus laikomas blogiausiu kriterijumi, – didžiausią viešųjų pirkimų blogybę įvardina „Nordec“ vadovas G. Razma. – Ne mažiau svarbu, kad perkančioji organizacija prisiimtų atsakomybę už savalaikį projekto įgyvendinimą ir jo dalyvius. Savaime suprantama praktika turi tapti ir būtinybė atidžiai rinktis rangovą: atsakingai tikrinti jo reputaciją, finansinius rodiklius, turimus resursus, pasidomėti sėkmės istorijomis.“

„Nordec“ patikėjo garsiais Kauno savivaldybės mero ir tuometinio premjero pažadais

2018 m. birželį Kauno savivaldybė su konkursą laimėjusia Turkijos kompanija „Kayi Construction“, kuri pasiūlė mažiausią kainą, pasirašė sutartį dėl Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos. Kartu buvo pasirašytas ir sutarties priedas, kuris miestui leis, kaip tuomet skelbė savivaldybė, „griežtai kontroliuoti darbų kiekius ir apmokėjimus už juos“. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis žiniasklaidai tvirtino, kad „prasidėjus darbams tikrinsime kiekvieną Turkijos kompanijos pateiktose sąskaitose esantį skaičių ir mokėsime tik už realius kiekius ir darbus“.

„Sąžiningai ir atsakingai dirbančios statybinės organizacijos turi didžiulį lūkestį, kad vieną dieną mažiausios kainos kriterijus bus laikomas blogiausiu kriterijumi, – sako „Nordec“ vadovas Gediminas RAZMA. – Ne mažiau svarbu, kad perkančioji organizacija prisiimtų atsakomybę už savalaikį projekto įgyvendinimą ir jo dalyvius, praktika turi tapti ir būtinybė atidžiai rinktis rangovą: atsakingai tikrinti jo reputaciją, finansinius rodiklius, turimus resursus, pasidomėti sėkmės istorijomis.“

„Projektas, kurio bendra vertė pagal sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“ siekė 34,95 mln. eurų, atrodė daug žadantis, tą rodė ir skambios antraštės žiniasklaidoje, kad Kaunas „nuplausiąs Lietuvos gėdą“, Matijošaitis tikino, kad „nebus statomas „auksinio tualeto“ principu“, Skvernelis, kad „nacionalinį stadioną turėsime Kaune“, o vyriausybė „žada 1,6 mln. eurų“, – vardina G. Razma, neslėpdamas, kad jų įmonei toks kontekstas suteikė lūkesčių, jog tai svarbus projektas.

Po pusmetį trukusių derybų tuometinė UAB „Ruukki Lietuva“ ir „Kayi Construction“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė sutartį dėl metalo konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo. Vertindama riziką, „Ruukki Lietuva“ paprašė ir trišalės atsiskaitymo sutarties, nes „Nordec“ turimais duomenimis, turkų įmonė neatrodė esanti itin patikima: 2019 m. rugpjūčio 6 d. „Ruukki Lietuva“, „Kayi Construction“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija pasirašė trišalę atsiskaitymo sutartį.

Žodinis, nors ir trišalis, susitarimas tapo lemtinga klaida

„Ruukki Lietuva“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, dar iki 2019 m. gruodžio 19 d. atliko darbus, t. y. pagamino ir sumontavo metalo konstrukcijų dalį pagal darbų grafiką ir perdavė darbus „Kayi Construction“. Tačiau, kaip dabar mano G. Razma, „Nordec“ padarė lemtingą klaidą: darbai žodiniu trišaliu sutarimu buvo įtraukti į 2020 m. sausio aktus, nes pasirodė, kad 2019 m. pabaigoje neužteko lėšų atsiskaityti su subrangovu.

„Vykdydami susitarimus, panaudojome 80 metų patirtį, sukauptą projektuojant, gaminant ir montuojant metalines konstrukcijas sudėtinguose statybos projektuose. Mes panaudojome savo „know-how“ ir atlikome VIP tribūnos metalo konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbus. Turime net nuotraukas, kad šios konstrukcijos yra sumontuotos objekte, apie tai liudija ir duomenys, esantys statybos darbų žurnale, tačiau pinigų, apie 250 tūkst. eurų, neatgauname iki šiol“, – pasakoja G. Razma.

2020-ųjų išvakarėse „Nordec“ atsiskaitė su metalo tiekėjais, sumokėjo valstybei mokesčius, išmokėjo darbuotojams atlyginimus ir išvyko švęsti didžiųjų metų švenčių, kad galėtų netrukus, kaip tada tikėjosi, tęsti darbus.

Savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone, neinformavusi subrangovų

Paskutinėmis 2019 m. dienomis pasirodė nerimą keliančių žinių: profsąjungos kreipėsi į Kauno merą ir savivaldybės tarybą prašydamos užtikrinti statybvietėje dirbančių darbuotojų saugumą, garantijas ir sąžiningai bei laiku mokamą atlyginimą. Toliau įvykiai ėmė rutuliotis itin greitai. 2020 m. sausio 10 d. Kauno savivaldybė Turkijos bendrovei pranešė apie pradedamas sutarties nutraukimo procedūras. Vienas iš motyvų – darbų grafiko nesilaikymas. Savivaldybę pasiekė turkams adresuotos kreditorių pretenzijos dėl neatsiskaitymų už statybines medžiagas, projektavimo darbus bei kitas paslaugas.

„Trišalė atsiskaitymo sutartis numato, kad užsakovas tikrina ir tvirtina rangovo perduotus darbus. Susiklostė situacija, kad neturime galimybės perduoti atliktus darbus, nes trišalė sutartis nutraukiama, kai nutraukiama rangos sutartis, – pasakojo G. Razma. – Turkijos įmonei už visus iki to laiko atliktus ir užsakovui priduotus darbus visiškai sumokėta, o Kauno savivaldybė gavo 2 mln. eurų SEB banko garantijos išmokėjimą už esminių sutarties sąlygų nesilaikymą.“

Kai stadiono darbus perėmė naujas rangovas „Autokausta“, „Nordec“ bandė tartis ir derėtis su juo. Tačiau „Autokausta“ pasiūlė perimti atliktus darbus už ženkliai mažesnę kainą. Šiuo metu su Turkijos įmone vyksta teisminis ginčas Kauno apygardos teisme dėl atsiskaitymo už perduotas metalo konstrukcijas ir atliktus darbus.

Skaičiavo pelną, o sulaukė nuostolių

Ekspertų vertinimu, kuriuo savivaldybė dalijosi 2016 m., 2017–2020 m. stebėti varžybų į Kauną galėtų atvykti tūkstančiai sirgalių iš užsienio ir Lietuvos, tad finansinė nauda miestui siektų apie 8,7 mln. eurų. Tačiau dabar situacija visiškai kitokia.

Stadiono rekonstrukcija turėjo trukti 2018 m. liepą–2020 m. kovą.

„Tačiau dabar planuojama su nauju rangovu rekonstrukciją baigti iki 2022 m. vasario. Pasikeitė ir išlaidos: rekonstrukcijos vertė pagal sutartį su „Autokausta“ – 32 mln. eurų. Turkijos bendrovei „Kayi Construction“ jau sumokėta 8,5 mln. eurų, – dėlioja faktus G. Razma. – Vadinasi, projektas nebus sėkmingas, nes keičiasi įgyvendinimo trukmė ir sąnaudos.“

Stadiono pamokos

Nesėkmės priežastimi G. Razma laiko ydingą generalinio rangovo parinkimą, kai nenumatomi faktoriai, galintys turėti lemiamos reikšmės. Perkančioji organizacija, parinkdama generalinį rangovą, „Nordec“ vadovo žodžiais, turi būti atsakinga ir už patį projektą, ir už jo dalyvius. Rizikas padidina ir mažiausia kaina. Įvertinus šiuos faktorius, G. Razmos nuomone, taptų aišku, ką reikia daryti, kad tokių atvejų, kokie ištiko Kaune, nebūtų.

„Suplanuotos projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą finansavimo grafiką. Mūsų įmonė kaip tik ir tapo tokio neatitikimo įkaite: darbus atlikome, tačiau pritrūkus finansavimo, sutikome atliktų darbų aktų surašymą, taigi ir finansavimą perkelti į kitus metus. Jeigu įmonė nebūtų sutikusi, gal visa ir būtų pasibaigę sėkmingai“, – svarsto „Nordec“ vadovas.

Kita pamoka, kurią gyvybiškai svarbu įvertinti – prieš nutraukiant sutartį su generaliniu rangovu, būtina užtikrinti priemones atsiskaityti su subrangovais: generalinis rangovas privalėtų pateikti dokumentus, kad atsiskaitė su subrangovais. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijos, „Nordec“ nuostata, turi būti panaudotos padengti įsiskolinimams.

„Atsidūrėme sunkiai suvokiamoje situacijoje – darbai atlikti, bet nėra kam jų priimti teisinėmis priemonėmis“, – sako įmonės „Nordec“ vadovas G. Razma, vertindamas Turkijos statybos kompanijos sukeltas pasekmes Lietuvos įmonėms.

Apie problemą G. Razma kalbėjo sausio 21 d. forume „Viešieji pirkimai: Statybų sėkmės kodas“