Transporto srautas tarp Vilniaus ir Kauno magistralėje A1 yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tad eismo sąlygų pagerinimas ir leistino greičio padidinimas tarp dviejų didžiausių šalies miestų bus svarbus tiek kelionėms Lietuvoje, tiek ir tarptautinio susisiekimo gerinimui, rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime. 

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, cituojamo pranešime, po to, kai bus įdiegtos saugaus eismo priemonės ir atlikta atskirų kelio ruožų rekonstrukcija, kelias atitiks automagistralei taikomą kategoriją. Kelių direkcijos vienas prioritetų – kuriant patogią, saugią ir greito susisiekimo infrastruktūrą – vystyti automagistralių tinklą šalyje.

Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų bus įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat numatytas greitėjimo ir lėtėjimo juostų rekonstravimas, pėsčiųjų takų ir perėjų skirtingame lygyje įrengimas, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengimas, apšvietimo įrengimas bei kiti darbai.

Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km rekonstruojamas pagal penkias sutartis (projektas susideda iš 5 ruožų rekonstravimo) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašytas su 2 rangovais: AB „Kauno tiltai“ tvarkys keturis ruožus, o UAB „Fegda“ - vieną. Bendra viso projekto vertė – apie 42,6 mln. eurų.

Visiems atliktiems statybos darbams, įskaitant panaudotas medžiagas, priemones bei visas jų sudedamąsias dalis, rangovai įsipareigojo suteikti 7 metų garantinį terminą. Rekonstrukciją numatyta atlikti per 15 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo (į šį terminą neįskaitoma technologinė pertrauka, kuri prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.).

Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno yra didžiausias transporto srautas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos (Latvija, Estija) šalyse. Vidutinis metinis eismo intensyvumas šioje kelio dalyje siekia apie 30 tūkst. automobilių per parą, o, pavyzdžiui, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai vidutinis metinis eismo intensyvumas yra apie 21 tūkst. automobilių per parą.