Kilęs iš žemdirbių šeimos

Civilinės statybos inžinieriaus profesiją turintis poetas A. Tabalia Kenijoje – gana retas egzempliorius. Save priskiria viduriniajai klasei pagal Kenijos standartus. Savo šaknis sieja su sena luhijų genties žemdirbių tradicija.

Inžinieriaus statybininko motina – viena iš nedaugelio anuometinių Kenijos mergaičių, kurias tėvai leido į mokyklą. Tėvas ilgą laiką dirbo šalies policijos vadovybėje. Pasikeitus valdžiai, kurį laiką buvo persekiojamas ir slapstėsi, vėliau ėmė ūkininkauti. Dabar jis valdo kavos plantaciją, motina – arbatos.

A. Tabalios tėvai užaugino septynis vaikus. Šešis iš jų pagimdė inžinieriaus ir poeto motina. Amosas – vidurinysis sūnus. Jį, kaip ir kitus vaikus, tėvai stengėsi leisti į geriausias šalies mokyklas, vėliau išrinko ir profesiją.

Amosas lankė vidurinę internatinę mokyklą. Kaip ir daugelis jo klasės draugų, čia ne tik mokėsi, bet ir gyveno. Už 800 kilometrų ūkininkaujantys tėvai A. Tabalią aplankydavo ne dažniau nei kas mėnesį.

Dirba telekomunikacijų kompanijoje

Mokyklos metais A. Tabalia buvo aistringas literatas, mėgo skaityti. Kurį laiką žavėjosi W. Shakespeare‘o sonetais, dargi pats išbandė šį poetinės kūrybos žanrą. Būdamas paauglys vyresniems vaikinams kurdavo meilės laiškus, kuriuos jie siųsdavo savo mylimosioms. Vis dėlto daugelio mokytojų nuostabai A. Tabalia vėliau studijavo ne literatūrą – įsigijo inžinieriaus profesiją.

A. Tabalios profesija – civilinės statybos inžinierius. Šiuo metu jis dirba projektų vadovu vienoje didžiausių Afrikoje telekomunikacijos kompanijoje „Safaricom“, teikiančioje telefono pokalbių ir interneto ryšio paslaugas. Kompanija diegia kabelinio ryšio sistemas.

Kurį laiką telekomunikacijų poreikius Kenijoje tenkino palydovinis ryšys, tačiau Kenijos žmonėms to nepakako. Dabar šių ryšių paklausą bandoma patenkinti, įrengiant kabelines sistemas.

Statė užtvankas drėkinimo sistemoms

Vienas iš pagrindinių A. Tabalios vykdomų darbų – telekomunikacijos bokštų ir kabelių tiesimo kartu su kelių statyba darbai. A. Tabalia dirba subrangovo statusą turinčioje bendrovėje, teikiančioje kabelio tiesimo paslaugas kompanijai „Safaricom“. Be šių darbų, jie stato infrastruktūrai reikalingus pastatus, bokštus, kelius kabeliams.

Prieš tai jo projektai buvo užtvankų drėkinimo sistemoms dideliuose ūkiuose statyba. Vienas iš tokių ūkių priklausė dabartiniam Kenijos prezidentui. Šiame dideliame ūkyje buvo statomos dvi užtvankos.

„Kenijoje gyventi ir išgyventi nėra lengva, ir labai svarbu gauti gerą išsilavinimą. Įprasta siekti prestižinių profesijų. Kenijoje manoma, kad universitete geriausia studijuoti mediciną, inžineriją arba aviaciją. Dalis žmonių mano, kad gerai tapti bankininku – tai suteikia geras pajamas ir užtikrina gerą gyvenimą. Nemažai tėvų nori, kad jų sūnūs taptų inžinieriais, gydytojais, finansininkais, lėktuvų pilotais“, – pasakojo A. Tabalia.

Šios prestižinės profesijos tuo pat metu laikomos reikalingomis jų šalies ekonomikai. Statybos inžinieriaus profesiją turintys jauni žmonės yra vieni iš geidžiamiausių, nes šalyje vykdoma daug statybų, į jas daug investuoja kitų šalių verslininkai.

Daugiausia Kenijoje stato kinai

„Šalies infrastruktūra nėra labai gera. Kenijos vyriausybė infrastruktūrai gerinti skiria tris ketvirtadalius valstybės biudžeto. Vakarų šalys ir Kinija kovoja už didžiausius šios srities kontraktus, pagal kuriuos vykdomi didžiuliai statybų projektai. Gegužės pradžioje Kenijoje lankėsi Kinijos Ministras Pirmininkas, kuris pasirašė septyniolika kontraktų. Vienas šių projektų yra vienas didžiausių visoje Afrikoje. Kinijos kompanijos ketina tiesti miestus jungiantį geležinkelį. Pirmajame etape tai kainuos 7 milijardus JAV dolerių. Viso projekto vertė – 15 milijardų JAV dolerių. Dėl šio valstybės užsakymo rungėsi daugybė kompanijų“, – sakė A. Tabalia.

Labai dažnai panašius vyriausybės organizuojamus konkursus laimi Kinija – šios srities lyderė. Kinijos kompanijos yra labai konkurencingos, nes dalį darbų atlieka savo lėšomis – vyriausybė už tai gali atsiskaityti vėliau. Po Kinijos pagal laimėtų konkursų skaičių svarbią vietą užima Didžioji Britanija ir kitos Vakarų Europos šalys, taip pat ir Japonija. Šalia civilinės statybos Kenijoje svarbią vietą užima kalnakasybos infrastruktūros darbai. Kenijos žemėje gausu įvairių mineralų išteklių.

Įkvepia darbininkų pasakojimai

Paklaustas, ar jo darbas jam teikia poetinį įkvėpimą, A. Tabalia atsakė nedvejodamas: „Žinoma! Mėgstu dirbti atvirame ore kartu su žemę kasančiais darbininkais. Afrikoje trūksta technologinės įrangos. Todėl, kai mums reikia tiesti kelią ir kasti, įdarbiname netoliese kelio gyvenančius žmones. Jie naudoja paprasčiausius įrankius. Daugelis šių žmonių niekada nelankė mokyklos, tačiau man jie gali papasakoti labai daug įdomių istorijų. Išklausęs šias istorijas, gali suprasti jų problemas. Jie pasisako apie tai, kad neturi pinigų ir negali leisti vaikų į mokyklą“.

A. Tabalia susitinka su daugybe paprastų žmonių, jie su inžinieriumi dalijasi įvairiausiais patyrimais. Dalis šių žmonių nešneka suahelių kalba ar angliškai, jie kalba gimtąja genties kalba. Be dviejų minėtų valstybinių kalbų, Kenijoje kalbama 40-ties genčių kalbomis, šios kalbos turi įvairiausių atmainų.

„Kartais tenka kalbėtis su jais per vertėją, o kartais susikalbame gestų kalba ar bandome pramokti jų kalbos fragmentų“, – sakė statybos projektų vadovas.

Gavo kvietimą studijuoti Nyderlanduose

Inžinierius gyvena Nairobio mieste – ten nuomojasi nedidelį dviejų kambarių butą, į kurį grįžta anaiptol ne kas vakarą – tenka nuolat dirbti toli nuo namų – kitose valstybėse ar keliais nepasiekiamuose žemės plotuose.

A. Tabalios kompanija turi projektų Ugandoje, Tanzanijoje, Zambijoje, Ruandoje ir Gabone. Kenija, palyginus su šiomis šalimis, turi pranašumą technologijų srityje. Kitos valstybės kviečiasi Kenijos kompanijas, kurių veikla paremta naujomis technologijomis.

„Kaime gyventi labai sunku. Žmonės neturi darbo, norinčių įsidarbinti mūsų kompanijoje daugiau nei galime tai padaryti. Mano gyvenimas šiek tiek geresnis, tačiau dirbant toli nuo Nairobio, gyvenimas tampa gana sudėtingas. Gyvename viešbučiuose, o kartais tenka dirbti vietose, kur viešbučių nėra – iki jų, tarkim, 200 kilometrų. Tada rizikuojame nakvoti džiunglėse. Statomės palapines. Tai labai pavojinga, nes jose pilna žvėrių. Jei nuo statybų iki viešbučio yra šimtas kilometrų, tai apsigyvename jame – rytą važiuojame į darbą, vakare grįžtame. Tačiau pasitaiko, kad džiunglėse gyvename ir po dvi savaites“, – pasakojo A. Tabalia.

Į Lietuvą besiruošiantį ir vizos vis negaunantį afrikietį pasiekė ir gera žinia: laimėtas svarbus konkursas. Jis įveikė 60 tūkstančių kandidatų sukurtus barjerus ir pateko į laimingųjų dešimtuką, kurie pakviesti į studijas į Twente universitetą Nyderlanduose, Enschede mieste.

Rugsėjo mėnesį A. Tabalia pradės palydovinių ryšių technologijų studijas, kurios truks trejetą metų. Po studijų jis labai norėtų savo žinias panaudoti, kuriant ryšių sistemas Kenijos kaimuose. Telefono ir interneto ryšio galimybė paskatintų kaimo žmones šviestis, siekti išsilavinimo.