Kęstučio Maksimavičiaus orientyras: kokybė, kompetencija, tvarumas
Įpročius keisti sunku, bet kito kelio nėra
Kokybiškos statybos be kompetencijos, pasak K. Maksimavičiaus, nepasieksi. Ir nors „Veikmė“ yra viena seniausių statybos organizacijų Lietuvoje, šioje kompanijoje stengiamasi nuolat tobulinti įgūdžius, kelti specialistų kvalifikaciją, perprasti naujas technologijas ir būti statybų pramonės priešakyje.
„Veikmės“ suprojektuotas ir pastatytas pirmasis lietuviškas pasyvus namas„Aišku, jūs pasakysite, kad labai sunku pakeisti įgudusių statybininkų, patyrusių meistrų įpročius. Tikrai taip. Ir tai yra labai žmogiška. Įprasti procesai, nusistovėjusios procedūros, kurios jau pasiteisino ir buvo išbandytos ne vieną kartą, dažnai tarsi verčia atsargiai, konservatyviai ar net skeptiškai pasižiūrėti į permainas ir naujoves. Statybų pramonė, visas statybų sektorius nuo seno buvo labai inertiškas, čia, iš pirmo žvilgsnio, mažai kas keitėsi“, – sako K. Maksimavičius. Tačiau pastaruoju metu mes gyvename išties didelių permainų laikais. Tokio statybų technologinio šuolio, kokį matome pastaraisiais metais, kurį dar pakurstė ir energinio pastatų efektyvinimo judėjimas, pasyvių namų savotiška mada, tokio kokybinio šuolio šiame sektoriuje, prisipažįsta „Veikmės“ vadovas, jam dar netekę regėti. Aišku, buvo tam tikras techninis persiginklavimas, kai subyrėjus sovietinei uždangai pas mus atsirado vakarietiškos statybinės technikos, modernių statybos įrankių, naujų statybinių medžiagų. Tačiau tai nepalyginami dalykai su tais kokybiniai pokyčiais, kurie vyksta pastaruoju metu.
„Taigi kompetencija – antras mūsų kertinis akmuo, – reziumuoja K. Maksimavičius. – O trečia – tai tvarumas.“ Tvarumas tiek kasdienėje, rutininėje veikloje, tiek ir globaliuose dalykuose: nuo statybos aikštelės organizavimo iki kompanijos ilgaamžiškumo, ilgalaikės perspektyvos.
Suprojektavo ir pastatė pirmąjį lietuvišką pasyvų namą
Tvari statyba, tai – toks statybos ir pastatų eksploatacijos būdas, kuris atspindi darnų, harmoningą požiūrį į pastatus, kultūrinę ir socialinę aplinką, aplinkosaugą bei ekologiją. „Veikmė“, kaip atsakinga kompanija, siekia patenkinti tiek dabartinių kartų, tiek ir ateities kartų poreikius. Tvarios statybos ideologija ir ja paremtas judėjimas yra labai artimi „Veikmės“ įmonių veiklai. Savo projektais, statybos darbais, pastatais ir jų eksploatavimo ypatumais „Veikmė“ siekia prisidėti prie pastatų tvarumo bei tvarios statybos judėjimo.
UAB „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius„Veikmės“ grupės įmonės ypatingą dėmesį skiria pastatų energiniam naudingumui ir energiškai efektyvių pastatų projektavimo bei statybos technologijų taikymui.
„Veikmės projektai“ 2008 metais suprojektavo pirmąjį lietuvišką pasyvų namą, o „Veikmės statyba“ tokį namą pastatė. Šis pirmasis lietuviškas pasyvus namas buvo įvertintas Lietuvos metų gaminio aukso medaliu. Vėliau „Veikmė“ individualių pasyvių namų statybas išplėtojo iki atskiro pasyvių namų kvartalo, o pažangias technologijas pradėjo taikyti ir daugiabutėje, ir visuomeninės paskirties pastatų statyboje.
2015 metais „Veikmė“ pastatė pirmą sandariausią daugiabutį Lietuvoje, Vilniuje, Sugiharos gatvėje. Šio namo sandarumo rodiklis net šešis kartus viršija A klasės pastatams keliamus reikalavimus.
„Taigi, kokybė, kompetencija, tvarumas ir yra tie trys banginiai, ant kurių ir stovi mūsų kompanija. Nors, ne, – suabejoja ir pats pašnekovas. – Dar reiktų pridėti ketvirtą – tai mūsų žmonės. Be mūsų komandos nebūtų ir visų pasiekimų. „Veikmės“ kolektyvas yra dar vienas ir, sakyčiau, pats svarbiausias kertinis kompanijos akmuo. Štai ant tokių keturių pamato kampų ir stovi „Veikmės“ pastatas“, – šypsosi K. Maksimavičius.
„Nuosekliai ir kantriai dirbome taip, kaip buvome išmokyti“Vertybės vertybėmis, bet kasdienybė yra daug proziškesnė. Kaip pavyko per tiek daug metų, per visus tuos ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklus išlaikyti statybinę organizaciją ir vykdyti statybos darbus be jokio sustojimo net ir tais metais, kai statybinės organizacijos bankrutavo viena po kitos?
„Veikmės miško namai“ – sandariausias daugiabutis„Buvome atsargūs, – sako K. Maksimavičius. – Maksimalus pelnas niekada nebuvo mūsų tikslas. Nuosekliai ir kantriai dirbome taip, kaip buvome išmokyti. Nė vienos dienos per tuos 60 kompanijos veiklos metų nebuvome sustabdę savo gamybos, – nei per taip vadinamą Rusijos krizę, nei per neseniai ištikusią.“
Net ir sunkiausiais laikais, tarkime, statybinių medžiagų deficito arba blokados ir degalų krizės laikais „Veikmės“ strategams pavykdavo įveikti iššūkius, išlaviruoti ir nesustoti. Kaip vieną rizikingiausių veiklos etapų K. Maksimavičius prisimena „Veikmė M“ projektą Maskvoje.„Apie 1994-1997 metus turėjome licenciją užsiimti statybine veikla Rusijoje, įsteigėme Maskvoje įmonę ir ėmėmės objektų. Statėme ir visuomeninės paskirties pastatų, ir garsiojo „Gostynyj Dvor“ fasadą remontavome netoli Kremliaus. Vienu metu „Veikmė M“ dirbo apie 50 statybininkų iš Lietuvos, – pasakoja „Veikmės“ vadovas K. Maksimavičius. – Tuomet išties teko susidurti su tam tikra specifika, korupcija ir net kriminaliniu pasauliu. Šeima iš namų Vilniuje į Maskvą išlydėdavo nerimaudama. Vienu metu pajutome, kad galime būti įvelti į negerus dalykus. Tuomet atsistojome, susirinkome daiktus ir išvažiavome palikę viską. Dabar tai prisimenu su šypsena, o tuomet buvo tikrai nejuokinga.“
Bet sunkumai sunkumais. Visus juos galima įveikti, tik reikia nenuleisti rankų.
„Tai tik iššūkiai, kurie suteikia statybinei veiklai veržlumo, dinamikos. Man asmeniškai sunkiausia – ne tos ekonominės krizės ar kažkokie finansiniai praradimai, bet nepelnyta kritika ir intrigos, kai kurie nors statybos objektai atsiduria politinių intrigų sūkuryje“, – sako K. Maksimavičius.Apsisprendė nenukrypti nuo kurso
Paprašytas išskirti reikšmingiausią, sėkmingiausią „Veikmės“ pasiekimą, įvardinti darbą, kuriuo galima didžiuotis ir pateikti kaip ypatingos sėkmės pavyzdį, K. Maksimavičius susimąsto.
Barikadas prie Seimo statė 20-ies „Veikmės“ vyrų komanda„Negalėčiau išskirti kažkokio vieno objekto. Nei 1977 metais suprojektuoto ir vėliau pastatyto pirmojo Baltijos šalyse dangoraižio – 22 aukštų ir daugiau kaip 80 metrų aukščio viešbučio „Lietuva“, kuris anuomet buvo aukščiausias pastatas ne tik Vilniaus mieste bet ir visose Baltijos šalyse. Nei tų sausio 13-osios barikadų, kurias mūsų vyrai surentė aplink Seimo rūmus. Nei pirmojo pasyvaus namo, nei kokio kito objekto. Per visus savo veiklos metus „Veikmė“ yra pastačiusi daugiau kaip 1,5 milijono kvadratinių metrų bendrojo ploto pastatų, ištisus sostinės kvartalus – Antakalnio, Šeškinės, Šiaurės miestelio. Vieno projekto, ar vieno objekto tikrai nenorėčiau išskirti. Mano įsitikinimu, reikšmingiausias ir svarbiausias mūsų žingsnis, kuriuo galima išties didžiuotis, buvo sprendimas nekeisti savo veiklos pobūdžio, išlaikyti stuburą ir nesiblaškyti net ir pačiais sudėtingiausiais momentais, net ir tuomet, kai būdavo labai viliojančių, itin patrauklių pasiūlymų.“
Apsisprendimas nenukrypti nuo pasirinkto kelio, pasak K. Maksimavičiaus, ir yra pats reikšmingiausias, svarbiausias dalykas, tai yra tai, kas išties sukuria didžiausią vertę kompanijai.Pažįsta kone kiekvieną savo darbuotoją
Statybinė veikla K. Maksimavičių žavi savo dinamiškumu ir veržlumu.
„Visą laiką esi judėjime, visą laiką pokyčių sūkuryje. Judi nuo vieno objekto prie kito, nuo mokyklos – prie ligoninės, nuo gyvenamojo namo – prie biuro ir taip toliau, ir panašiai. Kiekvieną inžinierių tai žavėtų“, – sako „Veikmės“ vadovas K. Maksimavičius.
Valdybos pirmininką žavi darbas ne kabinete, bet su žmonėmis, objektuose, nuolatinis bendravimas. Dėl to jis asmeniškai pažįsta, paties žodžiais, turbūt kone kiekvieną savo darbuotoją, statybininką. Kadrų kaita „Veikmės“ įmonėse labai menka.
„Kita vertus, sunkesnę profesiją, negu yra statybininko, turbūt būtų labai sunku ir surasti. Tai labai atsakingas užsiėmimas. Atsakomybė mūsų veikloje yra vienas svarbiausių dalykų. Jei nėra atsakomybės, tai nebus ir kokybės“, – pabrėžia pašnekovas, UAB „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius.