2024 liepos 13 d. šeštadienis, 21:49
Reklama  |  facebook

Kęstutis Vanagas: „Statybų aikštelėje mes susikalbame be riksmų“

2015-05-15 06:14
„YIT Kausta“ gali pasigirti stipria kvalifikuotų darbuotojų komanda, aukšta darbų kokybe ir nepriekaištinga įmonės reputacija. Kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų, kalbėjomės su skandinaviško kapitalo įmonei vadovaujančiu generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vanagu.
nuotrauka
„YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. „YIT Kausta“ nuotr.


Minimos įmonės
YIT, Suomijos statybos kompanija,
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„YIT Kausta“ – viena didžiausių Lietuvoje statybos kompanijų – yra suomių kapitalo įmonė, todėl tvarka bei tradicijos joje skiriasi nuo lietuviškųjų. Būtų įdomu iš pirmų lūpų išgirsti apie suomišką darbo kultūrą, vadybos sistemą, darbų saugą. Kuo jos ypatingos?

Suomiška verslo kultūra iš tiesų skiriasi nuo mūsiškės. Pirmiausia tuo, kad suomiai nesitiki ir nesiekia greitų rezultatų. Jie įsitikinę, kad pelnas negali būti daromas darbuotojų sveikatos bei saugumo sąskaita. Suomiai yra kantrūs, todėl pirmiausia daug investuoja į darbų saugą ir personalo mokymus, o tuomet jau laukia grąžos.

Lietuvoje tik dabar statybų procesas pamažu tampa panašus į vakarietišką ir jis yra nepalyginamas su tuo, kaip buvo statoma, pavyzdžiui, prieš 20 metų.

Turiu prisipažinti, jog ir aš prieš dvidešimt metų statybų aikštelėje šalmo neužsidėdavau, jau nekalbant apie saugius batus, apsauginius akinius bei pirštines. Kadangi su suomiško kapitalo įmonėmis dirbu jau 15 metų, žinau jų tvarką, reikalavimus ir prisitaikyti nebuvo sunku. Dabar net neįsivaizduojame, kad galėtų būti kitaip. Bendrovėje „YIT Kausta“ kiekvienas, atėjęs į statybų aikštelę, – aš taip pat, – turiu būti su šalmu, ryškesnio matomumo liemene, akiniais ir pirštinėmis. Tiesa, reikalavimas dėvėti apsauginius akinius ir pirštines mūsų įmonėje įsigaliojo tik nuo naujųjų metų.

Ar sunku įtikinti darbininkus darbe naudotis visomis saugos priemonėmis ir drabužiais?

Su „YIT Kausta“ įmonių grupės darbuotojais susitariame be problemų. Aš pats aiškinu žmonėms, kad jeigu jie nedėvės akinių, tuomet atsitiktinai atšokusi skeveldra sužeis akį – ne man. Juk ne dėl savęs prašau laikytis griežtų saugos darbe reikalavimų.

KĘSTUTIS VANAGAS
Nuotraukoje –
Kęstutis Vanagas

Kiekvienas įmonės darbuotojas man yra brangus. O su subrangovų įmonėmis susitarti sunkiau: žmonės sako, kad jiems patogiau dirbti be specialių drabužių ir asmeninės apsaugos priemonių. Tačiau progresą jau matome. Anksčiau statybininkai, eidami į darbą, apsiaudavo ir apsivilkdavo tai, ką tiesiog būtų išmetę. Vilkdavosi nudėvėtus drabužius ir tai jiems atrodė tinkama apranga. Į darbus ateidavo ir su paplūdimio šlepetėmis. Jų pačių saugumas, matyt, ne itin rūpėjo. 

O kaip dėl darbo kultūros, atmosferos kolektyve? Ji irgi skiriasi nuo tos, kuri apie statybininkus net anekdotuose įamžinta: ko nepadaro amerikietis ar japonas su išmaniąja technika, tą gali padaryti sovietmečio laikų darbininkas su plaktuku ir vienu keiksmažodžiu?

Mūsų įmonė ypatinga ir tuo, kad statybų aikštelėse negirdėti riksmų. Visi susikalbame. Tiesa, alkotesterius įrengėme savo pačių, ne suomių, iniciatyva. Praktika tikrinti darbuotojų blaivumą mums pasiteisino. Blaivumo tikrinimo prietaisui užfiksavus viršytą promilių kiekį, darbų vadovas to nuslėpti neturi galimybės, nes informuojančią žinutę telefone tuoj pat gauna darbų saugos inžinierius. Suprantama, išgėrusiems darbe ne vieta, tad problema beregint išsprendžiama.

Užsiminėte apie gerą mikroklimatą darbe. Kaip pavyksta pasiekti tokių rezultatų?

Visiškai netoleruoju plūdimosi ir riksmų. Su darbuotojais kalbuosi tyliu, ramiu balsu. Natūralu, kad tuomet ir su manimi atitinkamai elgiamasi. Kai pats neplyšauji, kiti taip pat sau to neleidžia. Tokia atmosfera vyrauja visame kolektyve. Darbininkai irgi elgiasi atitinkamai. Man nė karto neteko girdėti nusiskundimų, kad darbuotojai engtų ar įžeidinėtų savo pavaldinius.

Suomiai labai vertina gerą mikroklimatą darbe ir tai yra natūralu – kai darbuotojai nepatiria nereikalingo streso, jie pasiekia kur kas geresnių darbo rezultatų. Kasmet „YIT“ korporacija vykdo anonimines darbuotojų apklausas, kurių duomenys iš visų septynių šalių keliauja į Suomiją. Darbuotojai – nuo žemiausios grandies iki aukštesniosios – gali vertinti ir mane. Visi turi teisę išsakyti nuomonę, kas įmonėje gerai, o kas blogai. Todėl mikroklimatas įmonėje nuolat gerėja, darbuotojų kaita yra minimali. Yra specialistų, kurie čia dirba keliolika ar kelias dešimtis metų. Tokiame kolektyve atsiranda ypatingas tarpusavio supratimas: žmogus pradeda sakinį ir jau žinai, kaip jį baigs. Dažnai vieni kitus suprantame iš pusės žodžio ar žvilgsnio.

Kiek suomiai reguliuoja Lietuvoje veikiančios įmonės veiklą?

„YIT Kausta“ veikla susideda iš kelių krypčių: bendrovė vysto nekilnojamojo turto projektus, investuoja į juos, stato būstus, atlieka rangos paslaugas. Laisvės veikti turime daug: juk rangos paslaugų specifiką geriausiai supranta specialistai, gyvenantys ir dirbantys šalyje, kurioje ir vykdoma veikla. Todėl suomiai į šią sritį beveik nesikiša.

Kalbant apie investicijas – natūralu, jog įmonei, kuri veikia septyniose šalyse, tenka rinktis, kur daugiau, o kur mažiau investuoti. Iki pastarojo meto krizės Rusijoje (susijusios su Ukrainos įvykiais – red. past.), daug didesnė grąža būdavo gaunama iš investicijų šioje šalyje, nei iš investicijų Lietuvoje. 2008 metais Lietuvoje prasidėjusi krizė stabdė verslo plėtrą. Dabar Lietuvoje kur kas geresnė situacija, todėl įmonės savininkai investuodami į tai atsižvelgia.

Suomių ir lietuvių mentalitetas skiriasi – tai problema ar pranašumas?

Žmonės įsivaizduoja, kad suomiai lėti. Tačiau aš to nepastebiu. Gal pripratau, juk dar prieš įsidarbindamas šioje įmonėje, dirbau su kitomis suomiško kapitalo įmonėmis. Galbūt daugiau laiko prireikia, kad suomiai imtų pasitikėti nepažįstamu jiems žmogumi, o žmogui – pelnyti pasitikėjimą. Bet tikriausiai taip pat elgtųsi ir Lietuvos verslininkai, investuojantys kitose šalyse. Jie taip pat tyrinėtų, stengtųsi geriau pažinti jiems dirbančius žmones.

Kur ir kuo dirbote, prieš tapdamas šios bendrovės generaliniu direktoriumi?

Esu dirbęs darbų vykdytoju įmonėje „Kauno restauratoriai“, vėliau – statybos vadovu skandinavų koncerne NCC (Nordic construction company), gamybos vadovu, o vėliau – ir statybos direktoriumi bendrovėje „Skanska statyba“.

2008 metais pradėjau dirbti projektų valdymo direktoriumi „YIT Kausta“. Vėliau tapau generalinio direktoriaus pavaduotoju, o galiausiai – generaliniu direktoriumi.

Lietuvoje vyrauja požiūris, kad statybininkams turi vadovauti tik statybininkas. Ką apie tai manote?

Kai kurie mano pirmtakai buvo ekonomistai. Aš esu statybos inžinierius, turintis ir ekonomisto išsilavinimą. Esu baigęs Kauno technologijos universiteto Statybos fakultetą. Maždaug 2006-aisiais suvokiau, kad statybos žinių man tikrai pakanka, o štai vadybos žinių norėtųsi įgyti daugiau. Įstojau į BMI (Baltic Management Institute) studijuoti programos, skirtos aukščiausio lygio vadovams. Studijos vyko anglų kalba, dėstė žinomiausi savo srities specialistai iš viso pasaulio.

KĘSTUTIS VANAGASNuotraukoje antras iš kairės – 
Kęstutis Vanagas

Manau, kad mokytis ir tobulėti reikia visą gyvenimą. Džiaugiuosi, kad ateina į įmonę padirbėti nemažai išsilavinusio jaunimo. Džiugu tai, kad jie nesibodi praktikos metu ar tuoj po studijų pradėti nuo žemiausios grandies, nuo žemiausio laiptelio. Kylantieji karjeros laiptais sužino, kaip jaučiasi paprasti darbininkai, subrangovai, ko reikia sėkmingam jų darbui, nes visa tai išmėgina patys. Be to, ką tik baigusių aukštąsias mokyklas specialistų – ką čia slėpsi – dėl žinių trūkumo negali iškart priimti į aukštas pareigas. 


Patirtis – ne yda. Toks mano mėgstamas posakis.

Anksčiau būdavo įprasta specialistus rūšiuoti į „tarybinius“, tai yra įgijusius žinių ir patirties anuo laikmečiu ir todėl, atseit, sugadintus, ir tuos, kurie mokėsi ir dirbo po Nepriklausomybės paskelbimo. Aš taip neskirstau, nes kai kurių 30 metų išdirbusių specialistų žinios ir sugebėjimai tiesiog unikalūs. Gaila, kad labiausiai patyrę darbuotojai sensta, pamažu traukiasi, todėl siekiame išsiugdyti gabių jų mokinių.

Be abejo, laikas nestovi vietoje. KTU statybos ir architektūros fakulteto taryboje nuolat aptariame, kokių specialistų ateityje labiausiai reikės. Į statybų sektorių ateina revoliucija, galima sakyti, kad mes jau esame jos priešaušryje. Artėja metas, kai didesni statybų projektai turės būti atliekami vadinamojoje Building information modeling (BIM) aplinkoje. Tam turime atsakingai ruoštis, reikalingi ypač aukštos kvalifikacijos specialistai.

Kalbama, kad Lietuvoje greit neliks kvalifikuotų statybininkų, nes visi išvyks į užsienį. Kaip Jums atrodo tokios kalbos?

Jei Lietuvoje statybininkas gyventų taip susispaudęs, taupiai, kaip jis tai daro išvykęs į kitą šalį, ir dirbtų tiek, kiek ten, tikrai gyventų ne blogiau. Geras plytelių klojėjas, stalius ir kiti specialistai ir mūsų šalyje gali puikiai gyventi. Šiuo metu trūksta suvirintojų ir jų atlyginimai yra tikrai aukšti.

Specialistų trūkumas atsirado ne tiek dėl emigracijos, kiek dėl to, kad vienu metu buvo tokia lyg ir mada užėjusi: visi norėjo būti vadybininkais, o statybų specialistu ar amatininku mokytis buvo gėda. Dabar statybininkai yra labai gerbiami. Nežinau, ar dera tai garsiai sakyti, tačiau dalies emigravusiųjų ne itin ir gaila: kai kurie, nepritapusieji mūsų šalyje, mėgo linksmą gyvenimo būdą. Tačiau ir išvykę garbės mūsų šaliai jie nedaro.

Vadovaujate maždaug 400 žmonių kolektyvui. Manau, įtampos pakanka, kaip atsipalaiduojate, kas Jūsų laukia namuose?

Įtampos, be abejo, netrūksta. Anksčiau, jei prisimenate sovietinius laikus, prasižengę asmenys būdavo nubaudžiami – „gaudavo laisvų statybų“. O čia mes patys sau užsidedame tą naštą. Buvo laikai, kai darbų vykdytojus penkeriais metais anksčiau išleisdavo į pensiją...

Kad ir kaip būtų, savo darbą labai mėgstu, o įtampos atsikratau sportuodamas: važinėju dviračiu, žaidžiu krepšinį, plaukioju. Esu laimingai vedęs. Mano žmona ekonomistė, Vilniaus universitete įgijusi magistro laipsnį. Mūsų vyresnioji dukra jau studijuoja ISM tarptautinį verslą ir komunikaciją, o jaunėliui sūnui dar tik treji metai, ir kuo jis taps užaugęs, dar nežinau.

 „YIT Kausta“ nuotr.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.