Savarankišką gyvenimą pradėjo sulaukęs trylikos

Būdamas vos trylikos, paklausęs tėvo patarimo, A. Vėgėlė įstojo į tuometinį Vilniaus statybos technikumą, kur buvo pats jauniausias moksleivis. Pagarbą ir autoritetą jam išsikovoti padėjo ne tik pasiekimai moksle, bet ir geras balsas, kurį tuomet pastebėjo net kompozitorius Konradas Kaveckas. Keturiolikmetis Algirdas buvo tapęs Vilniaus jaunųjų vokalistų konkurso laureatu.

Prisimindamas tai, p. Algirdas sako: „Stebiuosi savo tuomete drąsa. Juk amžino įšalo žemėje teko vadovauti niekada tokio darbo nedirbusių žmonių kolektyvui. Taigoje buvo rasta nafta ir vietovėje, į kurią nebuvo įžengęs žmogus, mes statėme pirmuosius namus būsimiems naftininkams. Vasarą žemė atšildavo vos per tris kastuvus. Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvos studentijos istorijoje, todėl buvo plačiai aprašytas spaudoje. Man tai buvo pirmoji didelė praktinė gyvenimo mokykla ne tik vadovavimo, žmonių santykių valdymo srityje, aš įgijau ir konkrečių statybinių žinių, operatyvių sprendimų patirties. Tai turėjo įtakos mano tolimesnei profesinei statybininko karjerai, o įgyta patirtis suteikė būsimojo profesinio gyvenimo pagreitį.“

Pagal įgytą inžinieriaus statybininko specialybę A. Vėgėlė darbo karjerą pradėjo Lengvosios pramonės ministerijos Statybos ir remonto valdyboje. Jam teko rekonstruoti ar statyti buvusius Vilniaus modelių namus, „Audėjo“ gamyklą ir daugelį kitų pastatų. Įgytas žinias ir patirtį vėliau pritaikė organizuodamas Lietuvos studentų ir moksleivių vasaros stovyklas, statybinius studentų būrius. A. Vėgėlė kelerius metus vadovavo 5000 darbuotojų kolektyvui gamybiniame-komerciniame susivienijime „Neringa“.

Pirmieji žingsniai versle

Pasakodamas, kaip gimė sumanymas imtis verslo, A. Vėgėlė mintimis nusikelia į pirmuosius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metus.

Pradėti verslą nebuvo lengva – reikėjo pradinių finansinių investicijų, kurių praktiškai nebuvo. Dirbdami ir kartu su žmona augindami du sūnus, verslui taupė sunkiai. Pradėti vienam irgi buvo nedrąsu, bet užsibrėžtas tikslas ir siekis jį įgyvendinti padėjo atrasti bendraminčių. Po neilgų svarstymų p. Algirdas priėmė bičiulio pasiūlymą ir ėmėsi bendros veiklos, pradėdami ieškoti verslo nišos Lietuvoje.

Taupydami kiekvieną centą, pirmą biurą bendraminčiai įkūrė p. Algirdo buto svetainėje. 1992 m. A. Vėgėlė su partneriu įkūrė pirmą bendrą komercinę-gamybinę įmonę – pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti savidažius antspaudus. Tuo metu tai buvo naujovė rinkoje.

Siekiant naujų iššūkių, p. Algirdui kilo progresyvių idėjų plėsti verslą pritaikant įgytas inžinerines žinias. „Mane traukė statyba, partnerį labiau domino automobilių sritis. Jau per kelerius pirmus metus, intensyviai dirbdami, įkūrėme tris (šiandien jau tapusias garsiomis) įmones: „Auto Trade“, „Tokvilą“ ir „Vilprą“, – jis prisimena pirmuosius sėkmingus žingsnius versle. Kai įmonės pradėjo sėkmingai veikti rinkoje, akcininkai pasidalijo verslus ir išsiskyrė. A. Vėgėlė tapo vieninteliu „Vilpros“ akcininku.

Verslo vystymas ir naujovių poreikis

Pastarieji metai verslininkui buvo produktyvūs naujomis verslo idėjomis, inovacijomis. Jo valdomos keturios įmonės – „Vilpra“, „Vilpros investicija“, „Vilpros pramonė“ ir „Vilpros logistika“ – buvo konsoliduotos į „Vilpros grupę“.

Dabar „Vilpra“ – viena didžiausių Lietuvoje inžinerinių įrenginių tiekimo ir aptarnavimo įmonė. Jos vykdoma veikla susijusi su mažmeninės ir didmeninės šildymo, vandentiekio, oro kondicionavimo, vonios kambario įrangos prekyba, taip pat vidaus inžinerinių tinklų ir atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančių sistemų projektavimu, parduodamos įrangos montavimu, sumontuotos įrangos technine priežiūra. „Vilpra“ dirba daugiau kaip su 200 užsienio gamintojų ir didžiuojasi partneryste su žinomomis užsienio korporacijomis: „Vaillant“, „Toshiba“, „Spartherm“, „Irsap“, „Cheminees Diffusion“, „Sime“, „Gree“, Seguin“ ir kt.

Įmonės veiklos pradžią lėmė atsitiktinumas. Tačiau, kaip pastebi p. Algirdas, atsitiktinumu gali pasinaudoti tas, kuris yra tam subrendęs. Lankantis tuometinėje Čekoslovakijoje, vietos verslininkai svečiams iš Lietuvos aprodė pastatą, kurį šildė ir jam karštą vandenį ruošė dujinių katilų kaskada.

„Man tai buvo nematytas ir negirdėtas inžinerinis sprendimas. Susidomėjau. Nors visą laiką galvojau, jog gyvenimą siesiu su statybininko profesija (pagal statybos terminus, – su generalinio rangovo pozicija), tačiau pasukau į veiklą, susijusią su pastatų vidaus inžinerija. Ji matoma tik specialistui, tačiau sukuria komfortą ir tinkamas higienines sąlygas buičiai. Pradžia reikalavo daug laiko ir pastangų. Vakarų šalys, į kurias orientavomės, buvo labai patobulėjusios, diegdamos naujus inžinerinius sprendimus pastatuose. Mes mokėmės patys, mokėsi kolektyvas ir partneriai“, – pasakoja pašnekovas. Jis džiaugiasi, kad būtent jie pirmieji rinkai pasiūlė plieno radiatorius, modernų automatizuotą katilinių valdymą.

A. Vėgėlės teigimu, šiandien „Vilpra“ – tai patikimas ir atsakingas darbdavys, išlaikantis aukštą į rinką tiekiamų paslaugų ir produktų kokybę, operatyviai ir lanksčiai reaguojantis į rinkos pokyčius. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su statybos montavimo, statybos organizacijomis, architektais, projektuotojais, dizaineriais. Prekybos ir paslaugų sklaidą vykdo per savo 7 atstovybes ir 17 frančizinių parduotuvių tinklą. Įmonėje dirba virš 160 aukštos kvalifikacijos specialistų. Dauguma jų turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą. „Vilpra“ 20 metų remia Lietuvos muzikų rėmimo fondą, „Bėdų turgų“, senelių ir neįgaliųjų namus.

Įmonė yra Lietuvos statybininkų, Lietuvos santechnikų asociacijų, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei „Linavos“ narė.

2013 m., 2014 m. bei 2015 m. įmonei suteiktas aukšto mokumo reitingo sertifikatas, tokį reitingą turi 4 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. 2015 m. įmonei suteiktas „Gazelės“ apdovanojimas.

Gamybą pradėjo rūsyje

Dar vienas A. Vėgėlės pasididžiavimas – dūmtraukius ir kitus gaminius iš nerūdijančio lakštinio plieno gaminanti „Vilpros pramonė“.

„Pirmaisiais „Vilpros“ egzistavimo metais, kai tik buvome pradėję dirbti naudodami naujus šildymo katilus, paaiškėjo, kad Lietuvoje visas dūmtraukių ūkis yra netinkamas. Dūmtraukiai neatlaikydavo temperatūros ciklų. Siekiant apsaugoti esamus dūmtraukius, į juos reikėjo montuoti nerūdijančio plieno įdėklus. Iš pradžių įdėklus veždavome iš užsienio. Greitai supratome, kad tai – „oro“ vežiojimas. Mat tuščiavidurių įdėklų tūris buvo didelis. Transportavimas padidindavo gaminio savikainą kelis kartus“, – dar vieno verslo pradžią prisimena A. Vėgėlė.

Įsigiję elementarią įrangą, iš geležinkelio tarnybos pasiprašę bėgių, pas čekus apmokę kelis darbininkus, įdėklus viename Kalvarijų gatvės pastato rūsyje pradėjo kalti patys. Taip gaminami produktai ilgainiui ėmė neatitikti jiems keliamų reikalavimų.

„Taip dirbti toliau buvo neįdomu, neperspektyvu ir nesolidu. Atsirado būtinybė tobulinti gamybos procesą, sertifikuoti gaminius, novatoriškai spręsti gamybinius klausimus bei formuoti naują darbuotojų požiūrį. Tam reikėjo specialistų, inžinierių, didesnių patalpų, naujos įrangos“, – pasakoja pašnekovas. Atsirado poreikis statyti gamyklą. 2006 m. dūmtraukių gamyba buvo perkelta į naują gamyklą Izabelinės kaime, Vilniaus rajone. Gamykla įsigijo pažangią automatinę dūmtraukių gamybos ir dažymo milteliais liniją. Kasmet čia pagaminama apie 60–70 km dūmtraukių ir kitų gaminių.

Krizė privertė pasukti galvą

Pasaulį užklupusi ekonominė krizė galvą pasukti privertė ir A. Vėgėlę – „Vilpros pramonė“ balansavo ant išlikimo ribos. Už galimybę išlikti sunkmečiu jis dėkoja valstybei, nes įmonei buvo skirta ES fondų parama. Tinkamai ją panaudojusi, „Vilpros pramonė“ vėl atsistojo ant kojų.

A. Vėgėlė gamyklai ir toliau kelia ambicingus tikslus: gaminamos produkcijos segmente gamykla turi tapti lydere Šiaurės Europos šalyse. Gamybos procesai yra stipriai modernizuojami. Įsigyjant naują įrangą, nuolat investuojama į pažangias technologijas. Šie pokyčiai, pašnekovo teigimu, sudarys galimybę gaminti aukščiausios kokybės ir saugumo standartus atitinkančius gaminius.

Verslininkas neabejoja, kad „Vilpros pramonės“ pagrindas – lojalios ir patikimos komandos darbas. Šioje įmonėje dirba virš 60 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Tarp didžiausių įgyvendintų įmonės projektų – NATO bazė Amaryje, Estijoje, katilų gamykla „Moderator“ Lenkijoje, Baltarusijos prezidento rezidencija, Kuopio gyvenamųjų namų kvartalas Suomijoje, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kompleksai Minske, Kaliningrade ir Belgijoje. Pastaruosiuose įdiegta novatoriška degimo produktų šalinimo individualiai iš kiekvieno buto sistema.

Dar vienas svarbus objektas – didžiausia Lietuvoje UAB „Vilniaus vandenų“ nuotekų valymo stotis. „Čia perdirbamos nuotekų atliekos. Su degimo produktais per dūmtraukius išmetami beveik visi Mendelejevo lentelės cheminiai elementai, todėl dūmtraukiai turėjo būti pagaminti iš ypatingos specifinės sudėties nerūdijančio plieno, kurio sudėtį įmonės specialistai parinko laboratorijoje. Kaip dažnai nutinka, konkurse nugalėjo mažesnę kainą pasiūliusi įmonė. Vis tik patikimumas ir kokybė nugalėjo. Konkurentai turėjo išmontuoti penkis reikalavimų neatitinkančius dūmtraukius. Mūsų naujai įrengta sistema atlaikė visus išbandymus“, – kuriozinę situaciją prisimena verslininkas.

Įmonė aktyviai bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, kviečiama išsakyti nuomonę sprendžiant šalių ginčus. Lietuvos pramonininkų konfederacija inovatyviems ir moderniems įmonės produktams 1998, 2008, 2011, 2012, 2013 m. suteikė „Metų gaminio“ vardą, apdovanojo aukso bei sidabro medaliais.

UAB „Vilpros pramonė“ gamybos cechas

UAB „Vilpros pramonė“ nuolat kviečiama dalyvauti Europos standartizacijos komiteto (CEN) Technikos komiteto CEN TC 166 „Dūmtraukiai“ darbe, yra Lietuvos standartizacijos departamento TC 84 „Dūmtraukiai“ narė, Lietuvos nacionalinės dūmtraukių ir Židinių asociacijos narė.

Ir vėl statyba

„2003 m. kylant ekonominiam burbului ir bankams beveik už dyką skolinant pinigus investiciniams projektams, susigundžiau ir įkūriau UAB „Vilpros investicija“. Per šešerius metus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje suprojektavome ir pastatėme komercinės paskirties pastatus. Dabar jie pavadinti „Namų idėjų centrais“ (NIC)“, – pasakojimą apie dar vieną savo įmonę pradeda pašnekovas.

Šiuose centruose eksponuojama bei prekiaujama apdailos medžiagomis, interjero prekėmis, dekoro elementais, visomis namų inžinerinės įrangos sistemomis. Iki 2009 m. projektas vystėsi sėkmingai, tačiau atėjusi ekonominė krizė kirto visa jėga – dauguma nuomininkų nutraukė sutartis, dalis – palikę įsiskolinimus, bankrutavo, treti kėlė kategoriškus reikalavimus.

„Įmonė pradėjo nebegeneruoti piniginių srautų, užstrigo atsiskaitymai, praleidome atsiskaitymo su banku terminą. Turėjau skubiai gelbėti įmonę. Privalėjome susitikti ir derėtis su banku. Derybos truko 460 dienų, vyko po 1–2 susitikimus per savaitę. Tai buvo nemigo naktų ir didelio streso metas, nes į įmonę buvo įdėtos ne tik skolintos, bet ir asmeninės lėšos. Tiesa, įgijome daug praktikos, sužinojome įvairias bankų gudrybes. Negaliu sakyti, kad per derybas bankas siekė užvaldyti visą turtą, kurio vertė tuo metu siekė apie 30 milijonų litų, tačiau buvo visko. Pasibaigus labai įtemptoms deryboms, pasirašėme kredito restruktūrizavimo sutartį, pagal kurią atsiskaitymai bankui dabar vyksta pagal mūsų pasiūlytą modelį“, – apie versle išmoktas pamokas ir kitokią patirtį pasakoja pašnekovas. Dabar visuose „Namų idėjų centruose“ vėl vyksta aktyvus komercinis gyvenimas.


Namų idėjų centras („NIC“) Kaune

Tačiau nepamiršta ir pirmoji veiklos sritis. UAB „Vilpros investicija“ ir toliau lyderiauja Lietuvos rinkoje gamindama ir prekiaudama savidažiais antspaudais, kurie lydi įmonių grupės veiklą, pašnekovo žodžiais, tarsi talismanas.

Šeima – sėkmės pagrindas

Interviu pabaigai p. Algirdas paliko svarbiausią ir sėkmingiausią gyvenimo projektą – šeimą. Apie savo žmoną ir du suaugusius sūnus A. Vėgėlė kalba su ypatingu pasididžiavimu. Vyriausias sūnus Martynas – UAB „Vilpra“ generalinis direktorius, Ignas – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, žmona Eligija vadovauja UAB „Vilpros investicija“. Sūnų šeimos augina šešis vaikus, p. Algirdą su žmona Eligija džiugina trys anūkai ir trys anūkės.

„Šeima man – didžiausia vertybė. Šeimoje, kaip užutėkyje, jaučiu ramybę, palaikymą. Mano gyvenimas dažnai buvo įtemptas, teko patirti įvairias sudėtingas situacijas, daug įtampos, bet šeima padėdavo išbristi iš visko. Esu jiems labai dėkingas. Mano gyvenimo sėkmę lėmė tai, kad visada su džiaugsmu einu į darbą ir visada su džiaugsmu iš darbo grįžtu namo“, – pašnekesį baigia verslininkas.

Bendrovės ir pašnekovo asm. albumo nuotraukos