Finansavimas, praneša uostamiesčio savivaldybė, šiemet išaugo kone trečdaliu – programai skiriama 300 tūkst. eurų.

„Finansavimas šiai programai palaipsniui auga kasmet, o statinių savininkai vis drąsiau kreipiasi dėl galimybės suplanuotiems darbams gauti savivaldybės biudžeto lėšų. Tikimės, kad projektai bus įgyvendinti sėkmingai ir miestą neužilgo papuoš dar daugiau atnaujintų vertingų pastatų“, – cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Šiais metais dalinis finansavimas skiriamas buvusio sandėlio Jūros g. 1A fasadui ir stogui atnaujinti (48,4 tūkst. Eur), gyvenamojo namo Žvejų g. 9 fasadui ir stogui (62,4 tūkst.), buvusios miesto taupomosios kasos, dabar gyvenamojo namo Tiltų g. 1 stogui atnaujinti ir atkurti pastatą puošusiam lipdiniui – Klaipėdos miesto herbui (60,7 tūkst.).

Antrasis darbų etapas finansuojamas Žvejų g. 18 (skirta 70 tūkst. Eur) – šio istorinio sandėlio savininkai, nelaukdami teigiamo sprendimo, jau ėmėsi darbų, kurie bus netrukus užbaigti. Taip pat finansavimas skirtas Evangelikų liuteronų parapijos maldos namų Pylimo g. 2 antrajam etapui (28,5 tūkst.) – šiais metais numatomas fasado ir stogo atnaujinimas.

„Augantis pastatų savininkų aktyvumas džiugina. Teigiami pavyzdžiai padrąsina imtis darbų ir naudotis siūlomomis pagalbos galimybėmis. Praėjusiais metais pasinaudojus daliniu finansavimu iš Paveldotvarkos programos buvo atnaujinti 4 gyvenamieji namai senamiestyje, baigta sutvarkyti buvusio dujų fabriko mažoji saugykla Liepų gatvėje, įvykdyti pirmieji darbų etapai maldos namuose Pylimo g. bei istoriniame sandėlyje Žvejų g. Tikimės, kad šie metai bus ne ką mažiau rezultatyvūs”, – sako savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Finansavimas pagal Paveldotvarkos programą skiriamas ir archeologiniams tyrimams buvusioje Šv. Jono bažnyčios vietoje. Pernai I darbų etapui skirta 25 tūkst. eurų, šiemet II etapui numatyta 30 tūkst. eurų.

Pastatų valdytojams, kaip pranešama, 2020 metais už kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus buvo išmokėta 192 tūkst. eurų.

„Nors lėšų skirta daugiau, šiais metais dėl didelio aktyvumo visų paraiškų patenkinti jau negalėjome. Tačiau programa tęstinė, tad lėšos gali būti numatytos ateinančiais metais, o jei kurio nors objekto, kuriam jau skirtas finansavimas, darbai būtų atidėti ar vėluotų, finansavimas būtų perskirstytas. Tokios praktikos turėjome ir pernai. Nors laiko darbams įgyvendinti lieka mažiau, tačiau sutelkus statinių savininkų, darbus atliekančių rangovų ir savivaldybės pastangas, projektai buvo įgyvendinti sėkmingai. Statinių savininkus taip pat raginame nenuleisti rankų, jei reikalingi didelės apimties darbai – projekto įgyvendinimą galima planuoti etapais ir kreiptis dėl dalinio finansavimo skyrimo atskiram etapui“, – cituojamas Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projekto arba atskiro etapo įgyvendinimui sudaro iki 50 procentų jo sąmatinės vertės (medinės ir fachverko konstrukcijos objektų tvarkybos darbams iki 70 procentų), tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų, o taikomųjų tyrimų projekto parengimo ir vykdymo darbams ne daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Prašymus paramai skirti, praneša savivaldybė, gali teikti valstybės ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojai. Finansavimas skiriamas tvarkybos darbams, susijusiems su saugomo kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Prioritetas teikiamas daugiabučių namų fasadų sutvarkymui, fasadų sutvarkymui iš gatvių pusės valstybės saugomose kultūros paveldo vietovėse – Klaipėdos senamiestyje, Naujamiestyje, Smiltynės gyvenvietėje, esant blogai statinio būklei, valdytojui prisidedant daugiau reikiamų lėšų pačiam.