2024 liepos 12 d. penktadienis, 18:32
Reklama  |  facebook

Klaipėdos regiono plėtra: antrasis jūros vėjo elektrinių parko konkursas – jau sausį

2023-11-13 10:39
Vyriausybė nutarė, kad konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 MW jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 m. sausio 15 d. Tikimasi, kad vėjo jėgainių parkas ne tik pagamins 6 TWh žaliosios elektros energijos (maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio), bet ir įpūs naujos gyvybės visam Klaipėdos regionui: sukurs naujų darbo vietų, skatins pasilikti esamus ir atvykti naujus gyventojus.
nuotrauka
Energetikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Klaipėda ID, VŠĮ
Klaipėdos m. savivaldybė,
Ignitis Renewables, UAB
Užimtumo tarnyba,
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,

Pranešime cituojamas Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas ne tik išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros generacijos trūkumą: „Dviejų planuojamų jūrinio vėjo parkų galia prilygsta nepastatytai Visagino atominei elektrinei, tad jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume, sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą ir vaidins lemiamą vaidmenį Lietuvai iš elektros importuotojos tampant elektrą eksportuojančia valstybe“.

Pagal konkurso sąlygas, vystytojas galės siūlyti vystyti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja, taip pat konkuruoti dėl prašomos paramos dydžio – visam arba tik daliai pagaminto energijos kieko. Europos Komisija taip pat yra patvirtinusi galimos valstybės paramos schemą. VERT jau yra nustatęs didžiausią ir mažiausią kainą, už kurią vystytojas įsipareigotų parduoti pagamintą elektrą rinkoje.

Pasirengimas antrojo parko konkursui jau įsibėgėjo


Konkurso dalyvių vidutinės trejų metų pajamos turės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per metus, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 20 proc. projekto vertės. Vystytojas turėtų būti įgyvendinęs ar yra įgijęs teisę plėtoti bent vieną jūrinio vėjo projektą, kurio galia yra ne mažesnė kaip 150 MW.

Konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.
Antrajam jūrinio vėjo elektrinių parko konkursui Energetikos ministerija organizuoja parengiamųjų darbų atlikimą. Jau yra patvirtintas jūrinės teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijos objektų plėtrai, vystymo planas, rengiamas numatomų plėtoti vėjo elektrinių prijungimo prie sausumos tinklų vystymo planas, patvirtinta jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, taip pat jūrinėje teritorijoje, skirtoje vėjo elektrinių parko plėtrai, atlikti dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai bei išmatuotas vėjo greitis ir kiti hidrometeorologiniai parametrai.

Kas užpildys darbo vietas vėjo jėgainių parkuose?

Šiemet vienam projektui jau uždegta žalia šviesa: tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" kartu su partneriu vystys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje.
„Ignitis renewables" žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-ŠabanienėBožena Petikonis-Šabanienė,
Gedimino Sass nuotr.

„Projekto energetinė ir strateginė reikšmė Lietuvai ir visiems jos gyventojams bei visam mūsų regionui yra milžiniška. Tačiau nederėtų pamiršti ir antrinių jo naudų. Visų pirma, ekonominio ir socialinio poveikio visam Klaipėdos ir pajūrio regionui. Mes skaičiuojame, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas sukurs daugybę naujų darbo vietų. Šis projektas įpūs naujos gyvybės ne tik visam miestui, bet ir regionui", – teigia pranešime cituojama „Ignitis renewables" žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.

Ekspertai pabrėžia, kad pačios laisvos darbo vietos savaime nieko gero nereiškia. Reikia, kad būtų, kas jas užpildo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ieškančiųjų darbo Klaipėdos regione yra pakankamai. Nedarbas čia siekia 7,2 proc., o Užimtumo tarnyboje yra registravęsi apie 25,5 tūkst. bedarbių. Visgi tik kiek daugiau nei tūkstantis turi kompetencijas, kurių reikės darbui įgyvendinant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą.

Kaip teigia pranešime pacituota Užimtumo Tarnybos Klaipėdos regiono vadovė Jurgita Petraitienė, tai reiškia, kad regionui bus būtina pritraukti daugiau žmonių su tokiais gebėjimais. Keliai čia du: patyrusių specialistų priviliojimas, bei naujos jų kartos ruošimas.

„Kalbant apie žmonių pritraukimą, negalima visko suversti vien ant verslo pečių. Kartu su atlygiu, žmonėms labai svarbi ir infrastruktūra. Pasaulyje pastebima, kad jiems rūpi žalesni miestai, artumas iki netoliese gyvenančių šeimos narių. Norima gyventi mažesniame mieste, bet turėti tokias pačias galimybes, kaip ir didmiestyje. Taigi, didelė atsakomybė tenka savivaldybėms. Jos turi kurti tą infrastruktūrą, kuri yra aktuali talentams", – sako J. Petraitienė.

Švietimo atstovai ragina žvelgti plačiau


Apie tai, kad Jūrinio vėjo parko atsiradimui turi ruoštis visas Klaipėdos regionas, kalba ir švietimo sektoriaus atstovai. Patyrusių darbuotojų pritraukimas svarbus, bet tai neišvengiamai būtų tik trumpalaikis sprendimas. Tuo pačiu metu esą būtina skatinti jaunąją kartą rinktis aktualias profesijas: jūreivystės, inžinerijos, mechanikos ir t.t.

Kaip sako Lietuvos jūreivystės akademijos studijų vadovė Rima Mickienė, Klaipėdos čia dar laukia daugybė nepadarytų darbų. Jūrinio vėjo parkas pareikalaus naujų programų, investicijų treniruočių patalpoms, naujos įrangos, lektorių, papildymo bibliotekoms. Nepaisant to, ji tikra, kad Jūreivystės akademija gali tapti ne tik profesionalų rengimo, bet ir persikvalifikavimo centru.

„Lietuviai nori dirbti Lietuvai. Didelė dalis mūsų paruoštų specialistų dabar išvyksta, bet taip yra dėl to, kad pas mus tiesiog trūksta darbo vietų. Jūrinio vėjo parko projektas suteiks galimybę specialistams likti Lietuvoje, kur jie kuria šeimas, statosi namus. Tačiau sėkmei būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp universitetų ir verslo įstaigų", – įsitikinusi pranešime cituojama R. Mackienė.

Iš kairės į dešinę J. Vaičys, S. Gudžius, R. Mickienė_Gediminas SassIš kairės į dešinę:
J. Vaičys, S. Gudžius,
R. Mickienė.
Gedimino Sass nuotr.

Savo ruožtu, Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Jonas Vaičys mano, jog aukštosios mokyklos jau dabar ruošia puikius specialistus. Problema ta, kad įmonėse jiems nesudaromos galimybės siekti aukštesnių vadovų pozicijų, nors ir ruošiami bendresniam suvokimui ir platesniam žvilgsniui į ekonomiką bei tvarumą. Taip neišnaudojamas jų potencialas.

„Inžinerinėms specialybėms populiarumo trūksta dėl to, kad studentai aiškiai mato ribas. Dauguma aukšto lygio vadovų yra su ekonomikos ar vadybos, o ne energetikos ar inžinerijos diplomais. Jeigu į jūrinių specialybių kursus būtų įtraukiama daugiau tarpdisciplininių aspektų, tikėtina, kad ir susidomėjimas jomis būtų didesnis", – įsitikinęs pranešime cituojamas doktorantas.

Pabrėždamas specialistų ruošimo svarbą KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius akcentavo, kad vykstant energetinei transformacijai reikalingi tarpdisciplininių žinių turintys specialistai. Prie tokių specialistų ruošimo proceso gali prisidėti ir įmonės. Visų pirma, kviesdamos tyrėjus ir doktorantus, suteikiant jiems galimybę daryti tyrimus, kviesti studentus į mokamas praktikas bei siųsdamos universitetams mentorius, kurie padėtų studentams iš akademinio gyvenimo pereiti į verslą.

„Lyginant su elektros inžinerijos programa, energetikos kryptis apima ženkliai daugiau potemių. Šios programos yra papildytos įvairiomis socialinių mokslų žinias suteikiančiais moduliais, nes ateities inžinieriai nebebus tiesiog elektrikai ar energetikai. Jie visų pirma bus energetikos ekspertai, kurių tikslas bus vartotojo gerovė", – teigia pranešime pacituotas S. Gudžius.

Uždaviniai sudėtingi, bet potenciali grąža didžiulė. Kaip sako „Klaipėda ID" talentų projektų vadovė Jurgita Raišytė, regiono sėkmė tiesiogiai priklausys nuo gebėjimo skirtingoms interesų grupėms surasti bendrą kalbą ir kurti vieningą Klaipėdos ateities viziją.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-07-12 11:19
Liepos 15 d. pradedami fiziniai tilto per Dubysą rekonstravimo darbai. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, keisis eismo organizavimo tvarka – transporto eismas vyks apylanka, pėsčiųjų ir dviratininkų – laikinu tiltu. Planuojama, kad tilto rekonstravimo darbai bus baigti keliais mėnesiais anks...
nuotrauka
2024-07-12 09:45
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir ž...
nuotrauka
2024-07-12 09:38
Viena populiariausių vasaros atostogų vietų – Kunigiškių priemiestis Palangoje – nuo šiol dar patogiau pasiekiama kurorto gyventojams bei svečiams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pabaigė į šį rajoną vedančio kelio remontą.
nuotrauka
2024-07-11 13:28
Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje šiemet toliau tiesiamas pietinis aplinkkelis. Šiuo metu darbai vyksta ruože nuo Vytauto gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės.
nuotrauka
2024-07-11 13:21
Atsinaujinančios energetikos investicinių fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management", vykdanti veiklą Baltijos bei Vidurio Rytų Europos šalyse, ir bankas „Swedbank AS" susitarė dėl 20 mln. eurų finansavimo 57 MW galios saulės jėgainių portfelio statyboms Latvijoje.
nuotrauka
2024-07-11 09:38
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė virš 13 tūkst. gyventojų paraiškų. Iš Energetikos ministerijos skirtų 40 mln. eurų, jau rezervuot...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 11:03
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 99,70 Eur/MWh.
nuotrauka
2024-07-09 09:52
Antakalnio seniūnijos teritorijoje pradedami Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalių atnaujinimo darbai. Šiose Dvarčionių gyvenamajame rajone esančiose gatvėse, užtikrinant saugų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių judėjimą, bus paklota nauja asfalto danga, įrengti šaligatviai, pakeistas apšvietimas.
nuotrauka
2024-07-09 09:45
Didėjant vandenilio gamybos apimtims ir susiduriant su jo saugojimo problemomis, KTU mokslininkai siekia ištirti požeminio vandenilio saugojimo Lietuvoje galimybes. Projekto tikslas – prisidėti prie vandenilio energijos saugojimo infrastruktūros kūrimo ir skatinti švarios bei tvarios energijos spren...
nuotrauka
2024-07-05 14:13
„Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų bei suremontuoti netoli 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje.
nuotrauka
2024-07-04 13:50
Prieš dešimtmetį įvykęs Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas buvo tarsi Lietuvos aviacijos pakilimas naujam skrydžiui. Dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos oro uostų kelionė buvo pažymėta įspūdingų projektų. Visi jie stiprina Lietuvos aviacijos pozicijas regione, padeda auginti ekonomiką ir...
nuotrauka
2024-07-04 13:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo pr...
nuotrauka
2024-07-04 09:36
Iki liepos 1 d. Lietuvos verslo įmonės buvo kviečiamos teikti paraiškas įgyvendinti klimato kaitos švelninimo projektus besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius ir perduodant gerąją Lietuvos patirtį. Per tris mėnesius Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 10 ...
nuotrauka
2024-07-03 09:29
idžiausio Baltijos šalių viešo elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė bei techninės ir programinės įrangos kūrėja „Inbalance grid" susitarė dėl strateginės plėtros su stambiu Lenkijos prekybos tinklu „Stokrotka". Lietuvos bendrovė įdiegs ir valdys išmaniąsias įkrovimo stoteles ties 114 „Stokrotka"...
nuotrauka
2024-07-02 15:04
Vilniaus miesto savivaldybė pristato sostinės gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi pagrindinės – civilinės saugos stiprinimo ir paramos gynybai – dalys. Planuojama įsigyti kontrmobilumo priemonių, įrengti treniruočių erdvę dronams, plėsti priedangų tinklą.
nuotrauka
2024-07-01 09:41
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Statybas planuojama pradėti jau kitąmet.
nuotrauka
2024-06-28 14:49
„Via Lietuva“ šiais metais didina savo veikloje taikomus aplinkosauginius sprendimus. Dar šiais metais įmonė ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus įrengs saulės modulius. Jų pagaminta žalioji energija bus naudojama kelio ženklų apšvietimui.
nuotrauka
2024-06-27 10:24
AB „Via Lietuva“ priklausančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 164, ruošiantis tilto per Šunijos upę rekonstravimo darbams, greta įrengtas laikinasis tiltas, kuriuo darbų laikotarpiu ir bus kreipiamas visas šia atkarpa važiuojantis transporto srautas.
nuotrauka
2024-06-25 09:32
Klaipėdoje pasirašytas memorandumas, kuriuo numatyta glaudžiau bendradarbiauti, priimant sprendimus dėl naujosios europinės vėžės geležinkelio linijos plėtros į Klaipėdą.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.