2024 vasario 25 d. sekmadienis, 1:28
Reklama  |  facebook

Klaipėdos regiono plėtra: antrasis jūros vėjo elektrinių parko konkursas – jau sausį

2023-11-13 10:39
Vyriausybė nutarė, kad konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 MW jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 m. sausio 15 d. Tikimasi, kad vėjo jėgainių parkas ne tik pagamins 6 TWh žaliosios elektros energijos (maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio), bet ir įpūs naujos gyvybės visam Klaipėdos regionui: sukurs naujų darbo vietų, skatins pasilikti esamus ir atvykti naujus gyventojus.
nuotrauka
Energetikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Klaipėda ID, VŠĮ
Klaipėdos m. savivaldybė,
Ignitis Renewables, UAB
Užimtumo tarnyba,
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,

Pranešime cituojamas Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas ne tik išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros generacijos trūkumą: „Dviejų planuojamų jūrinio vėjo parkų galia prilygsta nepastatytai Visagino atominei elektrinei, tad jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume, sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą ir vaidins lemiamą vaidmenį Lietuvai iš elektros importuotojos tampant elektrą eksportuojančia valstybe“.

Pagal konkurso sąlygas, vystytojas galės siūlyti vystyti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja, taip pat konkuruoti dėl prašomos paramos dydžio – visam arba tik daliai pagaminto energijos kieko. Europos Komisija taip pat yra patvirtinusi galimos valstybės paramos schemą. VERT jau yra nustatęs didžiausią ir mažiausią kainą, už kurią vystytojas įsipareigotų parduoti pagamintą elektrą rinkoje.

Pasirengimas antrojo parko konkursui jau įsibėgėjo


Konkurso dalyvių vidutinės trejų metų pajamos turės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per metus, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 20 proc. projekto vertės. Vystytojas turėtų būti įgyvendinęs ar yra įgijęs teisę plėtoti bent vieną jūrinio vėjo projektą, kurio galia yra ne mažesnė kaip 150 MW.

Konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.
Antrajam jūrinio vėjo elektrinių parko konkursui Energetikos ministerija organizuoja parengiamųjų darbų atlikimą. Jau yra patvirtintas jūrinės teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijos objektų plėtrai, vystymo planas, rengiamas numatomų plėtoti vėjo elektrinių prijungimo prie sausumos tinklų vystymo planas, patvirtinta jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, taip pat jūrinėje teritorijoje, skirtoje vėjo elektrinių parko plėtrai, atlikti dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai bei išmatuotas vėjo greitis ir kiti hidrometeorologiniai parametrai.

Kas užpildys darbo vietas vėjo jėgainių parkuose?

Šiemet vienam projektui jau uždegta žalia šviesa: tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" kartu su partneriu vystys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje.
„Ignitis renewables" žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-ŠabanienėBožena Petikonis-Šabanienė,
Gedimino Sass nuotr.

„Projekto energetinė ir strateginė reikšmė Lietuvai ir visiems jos gyventojams bei visam mūsų regionui yra milžiniška. Tačiau nederėtų pamiršti ir antrinių jo naudų. Visų pirma, ekonominio ir socialinio poveikio visam Klaipėdos ir pajūrio regionui. Mes skaičiuojame, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas sukurs daugybę naujų darbo vietų. Šis projektas įpūs naujos gyvybės ne tik visam miestui, bet ir regionui", – teigia pranešime cituojama „Ignitis renewables" žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.

Ekspertai pabrėžia, kad pačios laisvos darbo vietos savaime nieko gero nereiškia. Reikia, kad būtų, kas jas užpildo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ieškančiųjų darbo Klaipėdos regione yra pakankamai. Nedarbas čia siekia 7,2 proc., o Užimtumo tarnyboje yra registravęsi apie 25,5 tūkst. bedarbių. Visgi tik kiek daugiau nei tūkstantis turi kompetencijas, kurių reikės darbui įgyvendinant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą.

Kaip teigia pranešime pacituota Užimtumo Tarnybos Klaipėdos regiono vadovė Jurgita Petraitienė, tai reiškia, kad regionui bus būtina pritraukti daugiau žmonių su tokiais gebėjimais. Keliai čia du: patyrusių specialistų priviliojimas, bei naujos jų kartos ruošimas.

„Kalbant apie žmonių pritraukimą, negalima visko suversti vien ant verslo pečių. Kartu su atlygiu, žmonėms labai svarbi ir infrastruktūra. Pasaulyje pastebima, kad jiems rūpi žalesni miestai, artumas iki netoliese gyvenančių šeimos narių. Norima gyventi mažesniame mieste, bet turėti tokias pačias galimybes, kaip ir didmiestyje. Taigi, didelė atsakomybė tenka savivaldybėms. Jos turi kurti tą infrastruktūrą, kuri yra aktuali talentams", – sako J. Petraitienė.

Švietimo atstovai ragina žvelgti plačiau


Apie tai, kad Jūrinio vėjo parko atsiradimui turi ruoštis visas Klaipėdos regionas, kalba ir švietimo sektoriaus atstovai. Patyrusių darbuotojų pritraukimas svarbus, bet tai neišvengiamai būtų tik trumpalaikis sprendimas. Tuo pačiu metu esą būtina skatinti jaunąją kartą rinktis aktualias profesijas: jūreivystės, inžinerijos, mechanikos ir t.t.

Kaip sako Lietuvos jūreivystės akademijos studijų vadovė Rima Mickienė, Klaipėdos čia dar laukia daugybė nepadarytų darbų. Jūrinio vėjo parkas pareikalaus naujų programų, investicijų treniruočių patalpoms, naujos įrangos, lektorių, papildymo bibliotekoms. Nepaisant to, ji tikra, kad Jūreivystės akademija gali tapti ne tik profesionalų rengimo, bet ir persikvalifikavimo centru.

„Lietuviai nori dirbti Lietuvai. Didelė dalis mūsų paruoštų specialistų dabar išvyksta, bet taip yra dėl to, kad pas mus tiesiog trūksta darbo vietų. Jūrinio vėjo parko projektas suteiks galimybę specialistams likti Lietuvoje, kur jie kuria šeimas, statosi namus. Tačiau sėkmei būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp universitetų ir verslo įstaigų", – įsitikinusi pranešime cituojama R. Mackienė.

Iš kairės į dešinę J. Vaičys, S. Gudžius, R. Mickienė_Gediminas SassIš kairės į dešinę:
J. Vaičys, S. Gudžius,
R. Mickienė.
Gedimino Sass nuotr.

Savo ruožtu, Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Jonas Vaičys mano, jog aukštosios mokyklos jau dabar ruošia puikius specialistus. Problema ta, kad įmonėse jiems nesudaromos galimybės siekti aukštesnių vadovų pozicijų, nors ir ruošiami bendresniam suvokimui ir platesniam žvilgsniui į ekonomiką bei tvarumą. Taip neišnaudojamas jų potencialas.

„Inžinerinėms specialybėms populiarumo trūksta dėl to, kad studentai aiškiai mato ribas. Dauguma aukšto lygio vadovų yra su ekonomikos ar vadybos, o ne energetikos ar inžinerijos diplomais. Jeigu į jūrinių specialybių kursus būtų įtraukiama daugiau tarpdisciplininių aspektų, tikėtina, kad ir susidomėjimas jomis būtų didesnis", – įsitikinęs pranešime cituojamas doktorantas.

Pabrėždamas specialistų ruošimo svarbą KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius akcentavo, kad vykstant energetinei transformacijai reikalingi tarpdisciplininių žinių turintys specialistai. Prie tokių specialistų ruošimo proceso gali prisidėti ir įmonės. Visų pirma, kviesdamos tyrėjus ir doktorantus, suteikiant jiems galimybę daryti tyrimus, kviesti studentus į mokamas praktikas bei siųsdamos universitetams mentorius, kurie padėtų studentams iš akademinio gyvenimo pereiti į verslą.

„Lyginant su elektros inžinerijos programa, energetikos kryptis apima ženkliai daugiau potemių. Šios programos yra papildytos įvairiomis socialinių mokslų žinias suteikiančiais moduliais, nes ateities inžinieriai nebebus tiesiog elektrikai ar energetikai. Jie visų pirma bus energetikos ekspertai, kurių tikslas bus vartotojo gerovė", – teigia pranešime pacituotas S. Gudžius.

Uždaviniai sudėtingi, bet potenciali grąža didžiulė. Kaip sako „Klaipėda ID" talentų projektų vadovė Jurgita Raišytė, regiono sėkmė tiesiogiai priklausys nuo gebėjimo skirtingoms interesų grupėms surasti bendrą kalbą ir kurti vieningą Klaipėdos ateities viziją.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-02-23 10:13
„Paraiškos užpildymo greitis bus esminis faktorius teikiant prašymą paramai saulės elektrinės įrengimui gauti. Pavyks sparčiausiems“, – sako Vaidas Brazinskas, vienos bendrovės atstovas.
nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-20 10:26
Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama „LIFE GreenMe5" projektą, dalyje Salomėjos Neries gatvės išbandys įvairias priemones sumažinti transporto keliamą triukšmo ir oro taršą. Planuojama, kad pasiteisinusios priemonės vėliau bus pritaikomos ir kitose Vilniaus gatvėse.
nuotrauka
2024-02-20 09:56
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atnaujino 17 erdvinių duomenų rinkinių – M1:50 000 ir M1:250 00 georeferencinius erdvinių duomenų rinkinius, geografinių vietovardžių duomenų rinkinius. Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų erdvinių duomenų, kurie apibūdina konkrečią vietą...
nuotrauka
2024-02-19 10:28
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia blogiausios būklės šalies kelių atnaujinimą. Įmonė skelbia pasirašiusi sutartį dėl beveik 10 km ilgio automobilių kelio Smiltynė-Nida remonto darbų atlikimo. Planuojama, kad kelio atnaujinimo darbai viename unikaliausių šalies regionų prasidės jau šį pavasa...
nuotrauka
2024-02-15 13:11
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad vasario mėn. pabaigoje, jei leis oro sąlygos, bus pradėtas kapitaliai rekonstruoti Marvelės sankryžos viadukas. Vykdant kapitalinio remonto darbus, eismas viaduku vyks viena eismo juosta, o po viaduku – dviem susiaurintomis eismo juostomis. Darbus...
nuotrauka
2024-02-13 15:04
Atliepiant Druskininkų gyventojų ir svečių poreikius turėti laivuojamą Nemuno upę visoje Druskininkų savivaldybėje, Druskininkų meras ir VVKD sukirto rankomis dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais.
nuotrauka
2024-02-12 14:34
Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais didina dėmesį pasienio kelių ruožų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Bendrovė pasirašė sutartį dėl kelio atnaujinimo darbų šalia Lazdijų pasienio punkto. Taip pat bus tvarkoma buvusio Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Šiais metais ...
nuotrauka
2024-02-09 13:34
Už „Rail Baltica" geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „LTG Infra“ pradėjo konsultacijas su rinka dėl planuojamo viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimo darbų pirkimo ruože nuo Kauno Latvijos sienos link.
nuotrauka
2024-02-09 13:24
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė Automatinio generacijos valdymo sistemos diegimo projektą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo užtikrinimo ...
nuotrauka
2024-02-09 13:15
Daugelį metų pavojų pėstiesiems ir vairuotojams kėlusi keturšalė sankryža Ginkūnuose, Šiaulių rajone, dar šiemet bus rekonstruota į žiedinę. Darbai čia turėtų prasidėti jau kovo mėnesį. Sutarties vertė – 1,318 mln. eurų, darbai šioje sankryžoje turi būti atlikti per 7 mėnesius.
nuotrauka
2024-02-09 09:49
Siekdama gerinti šilumos tiekimo kokybę, centralizuotai šilumą tiekianti AB „Panevėžio energija“ tęsia nuoseklią šilumos tinklų rekonstrukciją, tad šiemet planuoja atnaujinti 6,24 km įvairaus skersmens vamzdynų visame bendrovės eksploatuojamame regione. Bendra investicijų vertė sieks apie 4,2 mln. e...
nuotrauka
2024-02-08 12:41
Klaipėdos gatvėse remonto darbai aktyviai vyksta ir žiemą. Dėl temperatūros pokyčių atsirandantys asfalto pažeidimai – kasmetinė daugelio miestų ir rajonų problema. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir komfortą, Klaipėdoje pavasario nelaukiama ir duobės tvarkomos iškart. Kol neturima pakankamos karš...
nuotrauka
2024-02-06 11:44
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" šią savaitę išsiunčia paramos atsarginėmis dalimis siuntą į Ukrainos Mykolajivo sritį. Atsarginės dalys bus naudojamos vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrai atkurti karo nuniokotame regione. Tai yra trečioji „Vilniaus vandenų" siunta,...
nuotrauka
2024-02-05 10:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija šių metų pavasarį planuoja pradėti tilto per Kruną tvarkymą. Pastarasis užimą pirmąją vietą prasčiausios būklės tiltų šalyje sąraše. Įmonė paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto rekonstrukcijos ir laikino tilto statybos darbams atlikti.
nuotrauka
2024-02-02 08:41
Paskelbtas kvietimas įmonėms teikti paraiškas įsirengti biometano dujų gamybos ir valymo įrenginius. Šiai priemonei skirta 11,8 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.
nuotrauka
2024-02-01 13:39
Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė Jonavos aplinkkelio statybų (I etapo) ir kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbų viešąjį konkursą. Jonavos aplinkkelis papildys magistralinį kelią Kaunas-Zarasai-Daugpilis, bus ypatingai svarbus karinėms reikmėms bei leis sum...
nuotrauka
2024-01-30 09:39
Kuršių nerijoje, vos tik leidus orams, bus pradėti rekonstruoti du paskutinieji populiaraus pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio Smiltynę su Nida ruožai. Taip pat bus sutvarkyti takai, jungiantys Preilos ir Pervalkos miestelius su pagrindiniu krašto keliu bei pajūriu. Lietuvos automobilių kelių dir...
nuotrauka
2024-01-26 10:49
Energetinė nepriklausomybė – anksčiau nei planuota: sparčiai augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog visiškai savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės jau 2027-aisiais, t.y., trejais metais anksčiau nei planuota šios Vyriausybės programoje.
nuotrauka
2024-01-26 08:44
VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) tęsiami išmontavimo darbai. 2023 m. IAE personalas išmontavo 4,6 tūkst. tonų įrangos bei 5,2 tūkst. tonų konstrukcijų (pastatų gelžbetonio ir metalo konstrukcijų komponentai). Daugiausia įrangos išmontuota vykdant reaktoriaus technologinės įrangos išmontavimo...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra