Pranešime cituojamas Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas ne tik išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros generacijos trūkumą: „Dviejų planuojamų jūrinio vėjo parkų galia prilygsta nepastatytai Visagino atominei elektrinei, tad jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume, sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą ir vaidins lemiamą vaidmenį Lietuvai iš elektros importuotojos tampant elektrą eksportuojančia valstybe“.

Pagal konkurso sąlygas, vystytojas galės siūlyti vystyti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja, taip pat konkuruoti dėl prašomos paramos dydžio – visam arba tik daliai pagaminto energijos kieko. Europos Komisija taip pat yra patvirtinusi galimos valstybės paramos schemą. VERT jau yra nustatęs didžiausią ir mažiausią kainą, už kurią vystytojas įsipareigotų parduoti pagamintą elektrą rinkoje.

Pasirengimas antrojo parko konkursui jau įsibėgėjo

Konkurso dalyvių vidutinės trejų metų pajamos turės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per metus, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 20 proc. projekto vertės. Vystytojas turėtų būti įgyvendinęs ar yra įgijęs teisę plėtoti bent vieną jūrinio vėjo projektą, kurio galia yra ne mažesnė kaip 150 MW.

Konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.
Antrajam jūrinio vėjo elektrinių parko konkursui Energetikos ministerija organizuoja parengiamųjų darbų atlikimą. Jau yra patvirtintas jūrinės teritorijos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijos objektų plėtrai, vystymo planas, rengiamas numatomų plėtoti vėjo elektrinių prijungimo prie sausumos tinklų vystymo planas, patvirtinta jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, taip pat jūrinėje teritorijoje, skirtoje vėjo elektrinių parko plėtrai, atlikti dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai bei išmatuotas vėjo greitis ir kiti hidrometeorologiniai parametrai.

Kas užpildys darbo vietas vėjo jėgainių parkuose?

Šiemet vienam projektui jau uždegta žalia šviesa: tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" kartu su partneriu vystys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje.

Božena Petikonis-Šabanienė,

Gedimino Sass nuotr.

„Projekto energetinė ir strateginė reikšmė Lietuvai ir visiems jos gyventojams bei visam mūsų regionui yra milžiniška. Tačiau nederėtų pamiršti ir antrinių jo naudų. Visų pirma, ekonominio ir socialinio poveikio visam Klaipėdos ir pajūrio regionui. Mes skaičiuojame, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas sukurs daugybę naujų darbo vietų. Šis projektas įpūs naujos gyvybės ne tik visam miestui, bet ir regionui", – teigia pranešime cituojama „Ignitis renewables" žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.

Ekspertai pabrėžia, kad pačios laisvos darbo vietos savaime nieko gero nereiškia. Reikia, kad būtų, kas jas užpildo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ieškančiųjų darbo Klaipėdos regione yra pakankamai. Nedarbas čia siekia 7,2 proc., o Užimtumo tarnyboje yra registravęsi apie 25,5 tūkst. bedarbių. Visgi tik kiek daugiau nei tūkstantis turi kompetencijas, kurių reikės darbui įgyvendinant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą.

Kaip teigia pranešime pacituota Užimtumo Tarnybos Klaipėdos regiono vadovė Jurgita Petraitienė, tai reiškia, kad regionui bus būtina pritraukti daugiau žmonių su tokiais gebėjimais. Keliai čia du: patyrusių specialistų priviliojimas, bei naujos jų kartos ruošimas.

„Kalbant apie žmonių pritraukimą, negalima visko suversti vien ant verslo pečių. Kartu su atlygiu, žmonėms labai svarbi ir infrastruktūra. Pasaulyje pastebima, kad jiems rūpi žalesni miestai, artumas iki netoliese gyvenančių šeimos narių. Norima gyventi mažesniame mieste, bet turėti tokias pačias galimybes, kaip ir didmiestyje. Taigi, didelė atsakomybė tenka savivaldybėms. Jos turi kurti tą infrastruktūrą, kuri yra aktuali talentams", – sako J. Petraitienė.

Švietimo atstovai ragina žvelgti plačiau

Apie tai, kad Jūrinio vėjo parko atsiradimui turi ruoštis visas Klaipėdos regionas, kalba ir švietimo sektoriaus atstovai. Patyrusių darbuotojų pritraukimas svarbus, bet tai neišvengiamai būtų tik trumpalaikis sprendimas. Tuo pačiu metu esą būtina skatinti jaunąją kartą rinktis aktualias profesijas: jūreivystės, inžinerijos, mechanikos ir t.t.

Kaip sako Lietuvos jūreivystės akademijos studijų vadovė Rima Mickienė, Klaipėdos čia dar laukia daugybė nepadarytų darbų. Jūrinio vėjo parkas pareikalaus naujų programų, investicijų treniruočių patalpoms, naujos įrangos, lektorių, papildymo bibliotekoms. Nepaisant to, ji tikra, kad Jūreivystės akademija gali tapti ne tik profesionalų rengimo, bet ir persikvalifikavimo centru.

„Lietuviai nori dirbti Lietuvai. Didelė dalis mūsų paruoštų specialistų dabar išvyksta, bet taip yra dėl to, kad pas mus tiesiog trūksta darbo vietų. Jūrinio vėjo parko projektas suteiks galimybę specialistams likti Lietuvoje, kur jie kuria šeimas, statosi namus. Tačiau sėkmei būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp universitetų ir verslo įstaigų", – įsitikinusi pranešime cituojama R. Mackienė.

Iš kairės į dešinę:

J. Vaičys, S. Gudžius,

R. Mickienė.

Gedimino Sass nuotr.

Savo ruožtu, Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Jonas Vaičys mano, jog aukštosios mokyklos jau dabar ruošia puikius specialistus. Problema ta, kad įmonėse jiems nesudaromos galimybės siekti aukštesnių vadovų pozicijų, nors ir ruošiami bendresniam suvokimui ir platesniam žvilgsniui į ekonomiką bei tvarumą. Taip neišnaudojamas jų potencialas.

„Inžinerinėms specialybėms populiarumo trūksta dėl to, kad studentai aiškiai mato ribas. Dauguma aukšto lygio vadovų yra su ekonomikos ar vadybos, o ne energetikos ar inžinerijos diplomais. Jeigu į jūrinių specialybių kursus būtų įtraukiama daugiau tarpdisciplininių aspektų, tikėtina, kad ir susidomėjimas jomis būtų didesnis", – įsitikinęs pranešime cituojamas doktorantas.

Pabrėždamas specialistų ruošimo svarbą KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius akcentavo, kad vykstant energetinei transformacijai reikalingi tarpdisciplininių žinių turintys specialistai. Prie tokių specialistų ruošimo proceso gali prisidėti ir įmonės. Visų pirma, kviesdamos tyrėjus ir doktorantus, suteikiant jiems galimybę daryti tyrimus, kviesti studentus į mokamas praktikas bei siųsdamos universitetams mentorius, kurie padėtų studentams iš akademinio gyvenimo pereiti į verslą.

„Lyginant su elektros inžinerijos programa, energetikos kryptis apima ženkliai daugiau potemių. Šios programos yra papildytos įvairiomis socialinių mokslų žinias suteikiančiais moduliais, nes ateities inžinieriai nebebus tiesiog elektrikai ar energetikai. Jie visų pirma bus energetikos ekspertai, kurių tikslas bus vartotojo gerovė", – teigia pranešime pacituotas S. Gudžius.

Uždaviniai sudėtingi, bet potenciali grąža didžiulė. Kaip sako „Klaipėda ID" talentų projektų vadovė Jurgita Raišytė, regiono sėkmė tiesiogiai priklausys nuo gebėjimo skirtingoms interesų grupėms surasti bendrą kalbą ir kurti vieningą Klaipėdos ateities viziją.