„Klaipėdos uostas pastaraisiais metais imasi vis ambicingesnių tikslų ir darbais siekia įrodyti, kad Lietuvos jūrų pramonės centras gali būti draugiškas aplinkai. Krantinių elektrifikavimas – tai ne tik technologinis šuolis, bet ir reikšmingas indėlis į Klaipėdos miesto bei uosto aplinkosaugą“, – sako pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukę laivai daugiausia naudoja dyzeliną. Šie degalai aprūpina laivą ne tik plaukiant, bet ir jam stovint uoste. Dyzelinu yra maitinami jo generatoriai. Remiantis pernai Klaipėdos uosto veiklos poveikį vertinusių mokslininkų išvadomis, elektros tiekimo į laivus infrastruktūra krantinėse žymiai prisidėtų prie emisijų mažinimo.

Visų pirma, Klaipėdos uoste ši infrastruktūra bus diegiama į Klaipėdos uostą plaukiantiems „DFDS Seaways“ ir „TT-Line“ keltams. Trys stotelės bus įrengtos Centriniame Klaipėdos terminale ir viena Klaipėdos konteinerių terminale, pietinėje uosto dalyje. Jos turėtų pradėti veikti 2026-aisiais. Krantinių elektrifikacija numatyta ir tose krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas. Visą numatytą uosto krantinių elektrifikavimo projektą tikimasi baigti 2028 m.

Klaipėdos uostas, įgyvendinęs šį infrastruktūros projektą, elektrą planuoja pirkti iš tiekėjų, kurie ją generuos iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės.

Krantinių elektrifikavimo Klaipėdos uoste projektas iš dalies finansuojamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Transporto programą. Projektui, kurio vertė siekia apie 11 milijonų eurų, įgyvendinti numatytas 8,6 milijono eurų siekiantis ES finansavimas.

Pirmųjų keturių elektros stotelių įrangos kaina – 5,3 milijono eurų be PVM.

Šiuo metu taip pat rengiamas elektros tinklų statybos projektas, gavus statybą leidžiantį dokumentą bus perkami rangos darbai.