Tai vienas reikšmingesnių finansinių impulsų uosto plėtrai pastaruoju metu. EIB paskola leis prisidėti prie maždaug 201 mln. eurų vertės projektų įgyvendinimo.

Pinigai – ne vien krantinėms

EIB lėšomis numatoma modernizuoti ir plėsti Klaipėdos uosto infrastruktūrą, diegti švariosios energetikos sprendimus bei įgyvendinti dvigubos paskirties projektus. Pastarieji svarbūs ir civilinėms uosto reikmėms, ir Lietuvos bei sąjungininkų saugumui.

„Šiuo susitarimu toliau stipriname Klaipėdos uostą, kad jis išliktų pažangos, tvarumo ir inovacijų lyderis Baltijos regione. Europos investicijų banko finansavimas taps reikšmingu postūmiu uosto plėtrai, jūrinei pramonei ir žaliajai energetikai. Tai investicijos, kurios kuria ilgalaikę vertę Klaipėdai, stiprina regiono ekonominį potencialą ir prisideda prie visos šalies saugumo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Tarp projektų – ir Kruizinių laivų terminalas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas tarp svarbiausių projektų išskiria dvigubos paskirties Kruizinių laivų terminalo statybą ir krantinių elektrifikaciją.

„Klaipėdos uostas yra viena iš strateginių Lietuvos infrastruktūros grandžių – per jį užtikrinami svarbūs šalies ekonomikos, energetikos ir nacionalinio saugumo interesai. Šiandien parašais patvirtintas Europos investicijų banko finansavimas suteikia svarbų impulsą įgyvendinti projektus, kurie formuoja uosto dabartį ir ateitį – nuo dvigubos paskirties Kruizinių laivų terminalo statybos, krantinių elektrifikacijos iki kitų konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą stiprinančių sprendimų“, – teigia A. Latakas.

100 mln. eurų paskola – projektams už 201 mln. eurų

EIB paskola padengs iki pusės numatomų projektų išlaidų. Bendra jų vertė siekia apie 201 mln. eurų, o likusią finansavimo dalį planuojama padengti Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis.

Investicijomis siekiama didinti Klaipėdos uosto veiklos pajėgumus, stiprinti jo konkurencingumą ir įgyvendinti žaliosios pertvarkos tikslus.

EIB viceprezidentas Karl Nehammer Klaipėdos uostą įvardijo kaip projektą, aiškiai atspindintį Europos prioritetus.

„Nedaug kas taip aiškiai iliustruoja Europos prioritetus kaip Klaipėdos uostas“, – sakė K. Nehammer. Pasak jo, tai investicija, tiesiogiai prisidedanti prie Europos saugumo ir kartu atliepianti žaliosios pertvarkos kryptį.

Uostas stiprins Baltijos regiono logistikos vaidmenį

Klaipėdos uostas yra Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalis. Modernizuojama infrastruktūra turėtų sustiprinti jo, kaip svarbaus Baltijos regiono logistikos centro, vaidmenį.

EIB grupė yra Europos Sąjungos finansavimo institucija, priklausanti 27 valstybėms narėms. 2025 m. EIB grupė pasirašė sutarčių dėl 100 mlrd. eurų naujo finansavimo ir konsultavimo paslaugų daugiau kaip 870 projektų.