Tarnyba primena, kad tiekėjai į Sąrašą turi būti įtraukiami nustačius bent vieną iš 3 alternatyvių pagrindų: tiekėjas pirkimo sutarties neįvykdo arba netinkami ją įvykdo, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, ir dėl to sutartis su tiekėju nutraukta; pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ir dėl to buvo pritaikyta pirkimo sutartyje nustatyta sankcija; priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas pirkimo vykdytojo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Jeigu yra bent viena iš aukščiau nurodytų sąlygų, rašoma Tarnybos pranešime, pirkimo vykdytojas turi pareigą tiekėją įtraukti į Sąrašą. Viešųjų pirkimų įstatymo komentare nurodyta, jog sąvokos „skelbia“ vartojimas reiškia, kad įstatymas nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos spręsti dėl netinkamai viešojo pirkimo sutartį vykdžiusių tiekėjų įtraukimo ar neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti viešojo pirkimo sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, pagrįstas siekiu apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo tiekėjų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų.

„VPĮ nėra įtvirtinta esminio pirkimo sutarties pažeidimo sąvoka. Kas konkrečiai bus laikoma pirkimo sutarties esminiu pažeidimu ar kuri pirkimo sutarties sąlyga bus esminė, turi būti aiškiai įtvirtinta ir nurodyta jau pačioje pirkimo sutartyje, atsižvelgiant į pirkimo objektą bei įvertinus visas susijusias aplinkybes. Jeigu pačioje pirkimo sutartyje tai nėra įtvirtinta, pirkimo vykdytojai turi vadovautis Civiliniu kodeksu“, – rašoma Tarnybos išaiškinime. 

Prieš priimdamas sprendimą įtraukti tiekėją į Sąrašą pirkimo vykdytojas turi labai atsakingai įvertinti pirkimo sutarties nutraukimo pagrįstumą bei pačias pirkimo sutarties sąlygas, t. y. įvertinti, ar pirkimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kurios sutarties sąlygos yra esminės, ar nustatyta, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, ar buvo padarytas esminis pažeidimas, ar tikrai esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdomos su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir pan. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) pirkimo vykdytojui, leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. 

Tarnyba, kaip rašoma pranešime, pastebi, kad būna atvejų, kai pirkimo vykdytojas įtraukia tiekėją į Sąrašą, o po tam tikro laiko (dar nesuėjus VPĮ nustatytam terminui) Tarnybai pateikia prašymą tiekėją iš Sąrašo pašalinti. Vienas iš pirkimo vykdytojų argumentų būna tas, kad pirkimo vykdytojas su tiekėju sudarė taikos sutartį. Pažymėtina, kad susitarimai tarp pirkimo vykdytojo ir tiekėjo nepanaikina fakto, jog buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas arba sutartis buvo vykdoma su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus VPĮ pakeitimams, jeigu tiekėjas su ieškiniu kreipiasi į teismą, tokia informacija turi būti paviešinama Sąraše, t. y. Sąraše nurodoma kreipimosi į teismą data. Visi kiti pirkimų vykdytojai, vertindami tokių tiekėjų pasiūlymus, turi atsižvelgti bei įvertinti šią informaciją. Jeigu teismas pritaiko laikinąsias apsaugos priemones ir priima sprendimą, kad tiekėjas iš Sąrašo turi būti išbrauktas, tokiu atveju, kol vyksta teisminiai ginčai, tiekėjas iš Sąrašo yra pašalinamas. Pasibaigus teisminiams ginčams ir teismui priėmus galutinį sprendimą, pirkimo vykdytojas privalo apie tai informuoti Tarnybą. Kai laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nebuvo ir teismas priima sprendimą, kad pirkimo vykdytojas neteisėtai nutraukė pirkimo sutartį ir įtraukė tiekėją į Sąrašą, tiekėjas turi būti iš Sąrašo išbraukiamas, pirkimo vykdytojas privalo tokį tiekėją iš Sąrašo pašalinti. Išsamiau.