Norint atsakyti, sako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė, pateiktą klausimą reikėtų tikslinti. „O būtent – ar priestato konstrukcijos bus jungiamos su esamo pastato konstrukcijomis ir koks numatomas viso pastato bendrasis plotas (visų patalpų suma), įskaitant prijungtą priestatą ir įrengtą palėpę“, – sako Statybos inspekcijos atstovė.

Jeigu priestato negalima laikyti atskiru statiniu (dėl konstrukcijų sujungimo su esamu pastatu), tai jo statyba laikytina esamo nesudėtingo statinio rekonstravimu į neypatingą, nes po rekonstrukcijos viso pastato su įrengta palėpe bendrasis plotas būtų didesnis nei 80 kv. metrų. Tokiu atveju, būtų reikalingas rekonstravimo projektas ir statybą leidžiantis dokumentas (SLD) – leidimas rekonstruoti statinį.

Jeigu naujo nesudėtingo statinio (iki 80 kv. m bendrojo ploto) ir esamo pastato konstrukcijos nebūtų jungiamos, tai statyti tokį statinį kaimo vietovėje esančioje sodyboje, jei tai nėra saugoma teritorija, nereikia nei projekto, nei leidimo, aiškina V. Aliukonienė. Tačiau ir šiuo atveju būtina laikytis reglamentų reikalavimų dėl atstumo iki sklypo ribų, gaisrinės saugos ir kt.

„Norint išsiaiškinti konkrečias sąlygas ir statybos galimybes, patartina kreiptis į SLD išduodančią savivaldybės administraciją“, – sako specialistė.

Daugiau:

>>>Ką savo sklype galima statyti be leidimo?

>>>CPO LT. Norėtume, kad visų norai sutaptų su galimybėmis

>>>Ar reikia projekto statant priestatą?

Primename, kad Statybos inspekcija, kuri yra rubrikos „Statybos inspekcija informuoja“ bendraautorė, atsako į bendrovių bei gyventojų klausimus. Rašykite el. paštu info@statybunaujienos.lt .