Statybos inspekcija informuoja, jei šiltnamis yra nekilnojamasis daiktas (statinys), tokiu atveju šiltnamio statyba turi būti vykdoma vadovaujantis Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais; o jei jis yra kilnojamasis objektas, jam statinių statybai privalomi reikalavimai (tarp jų ir dėl SLD) netaikomi.

Nekilnojamieji daiktai, komentuoja Statybos inspekcija, yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Kilnojamaisiais laikomi daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio sąvokos apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

• objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;
• objektas turi laikančiąsias konstrukcijas;
• objektas sukurtas vykdant statybos darbus.

Taigi šiltnamis būtų laikomas statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas, jei jis atitiktų visas šias paminėtas sąlygas. Statybos inspekcija pabrėžia, kad statytojai turėtų įdėmiai vertinti kiekvieno šiltnamio statybos atvejį, t. y. įvertinti, ar šiltnamis bus montuojamas statybos vietoje, ar nėra galimybės jo neišardžius perkelti jį į kitą vietą; ar statybos darbai vietoje nebus atliekami ir jau pagamintas šiltnamis bus atgabentas į jam numatytą vietą. Būtent atsakymai į šiuos klausimus padės išsiaiškinti, ar planuojamam eksploatuoti šiltnamiui reikia SLD.

Taip pat primenama, kad SLD privalomumas naujam statiniui (ir šiltnamiui) priklauso dar ir nuo statinio kategorijos, kuri nustatoma pagal požymius ir parametrus, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir teritorijos, kurioje jis statomas.

„Be to, žinotina, kad bendruoju atveju, statant šiltnamį arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai šiltnamio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant šiltnamį arčiau kaip 1 m nuo žemės sklypo ribos, privalomas rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas“, – aiškina Statybos inspekcijos specialistai.

Mėgėjų sodo sklype gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas privalomas, jei šiltnamį norima statyti mažesniu kaip 3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos.

Svarbu, statant šiltnamius, – jeigu žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai), privalu atkreipti dėmesį į šių sąlygų reikalavimus ir jų nepažeisti.

AKTUALU KIEKVIENAM STATYTOJUI! Siekdama padėti statybos proceso dalyviams bei gyventojams greitai ir paprastai išsiaiškinti, ar planuojamų naujų statinių statybai reikia gauti SLD, Statybos inspekcija siūlo išbandyti SLD privalomumo automatinį klausimyną: vos per kelias sekundes pasitikrinkite, ar Jūsų planuojamam statyti objektui SLD privalomas.

Statybos inspekcija primena, kad pasitikrinti, ar konkreti statybos teritorija (žemės sklypas) patenka į teritorijų, kuriuose privalomas SLD, ribas galima naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemėlapiais arba regionų geoinformacinės aplinkos „Regia“ žemėlapiais. Informacija apie žemės sklypo patekimą į nurodytas teritorijas nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro išraše.