Nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) – statinys arba inžinerinis įrenginys arba technologiškai susietų statinių ir (arba) inžinerinių įrenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims ar pan.) tvarkyti. Individualūs nuotekų valymo įrenginiai – išeitis tiems gyventojams, kurie negali naudotis centralizuotais komunaliniais inžineriniais tinklais (nuotekų valyklos apima ir kaupimo septikus). Nuotekų valyklų statiniai pagal paskirtį priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams.

Nuotekų valyklos priskyrimas tam tikrai statinių kategorijai, aiškina Statybos inspekcija, priklauso nuo jos našumo. Nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai, kurių našumas ne didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, o nuotekų valyklos, kurių našumas didesnis kaip 5 kubiniai metrai per parą, bet nesiekia 500 kubinių metrų per parą našumo, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Žinotina, kad gyventojams, nusprendusiems įsirengti ir naudoti vietinius nuotekų valymo įrenginius (jeigu galimybė įsirengti vietinį nuotekų valymo įrenginį yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas neįgyvendinti) privaloma parengti statinio projektą ir gauti SLD. Primenama, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.

Planuojant nuotekų valyklos įrengimo vietą, būtina žinoti ir tai, kad statybos techniniame reglamente nurodyta, jog mažiausias leistinas atstumas nuo kaimyno gyvenamojo namo turi būti 8 metrai, o nuo kaimyno sklypo ribos privalu išlaikyti 1 metro atstumą. Jei šie atstumai neišlaikomi, reikalingas besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Taip pat svarbu nuotekų tinklus tiesti ne arčiau nei 10 metrų nuo šachtinio šulinio.