Kolumbariumo statyba Laugalių kapinėse – į privatininkų rankas
Aistė NOREIKAITĖ 2016-07-14 13:08
Klaipėdos rajono savivaldybė perka kolumbariumo įrengimo ir eksploatavimo paslaugas Laugalių kapinių teritorijoje. Patalpų urnoms su mirusiųjų palaikais trūksta jau seniai, tad tikimasi rasti investuotoją, kuris imtųsi statyti ir prižiūrėti 888 kriptų statinį. Mat taip siekiama plėsti kapinių teritoriją, kurios šiuo metu kapavietėms pakaktų tik 6-eriems metams.

Kolumbariumas. „Bangos“ nuotr.
Du etapai
Anot Gargždų seniūno Sauliaus Bakšinskio, būtina ieškoti alternatyvų Laugalių kapinių plėtrai. Mat vietos čia pakaks tik apie 600 kapaviečių. „Šiuo metu kapinėse yra 14,2 ha laisvos teritorijos. Vidutiniškai per metus įrengiama 100 kapaviečių, tad joms vietos pakaktų ne ilgiau kaip 6 metus. Reikia galvoti, ką darysime ateityje. Manau, kad viena iš geriausių išeičių – kolumbariumo įrengimas“, – dėstė seniūnas.
Patalpų urnoms laikyti poreikiui pritaria ir Savivaldybės atstovai, tačiau jai įrengti lėšų skirti neketina ir ragina šių veiksmų imtis privačias įmones. Jie verslininkams paskelbė konkursą dėl kolumbariumo įrengimo, kuriuo siekiama sudaryti galimybę atlygintinai laikyti urnas su kremuotais mirusiųjų palaikais. Sutarties terminas – 10 metų su galimybe pratęsti dar 5 metams. Pagal Savivaldybės parengtą techninį projektą kolumbariumą turėtų sudaryti 888 kriptos urnoms. Numatomi du projekto įgyvendinimo etapai. Pirmame aplinkos tvarkymo etape planuojama įrengti inžinerines komunikacijas: lietaus ir tirpsmo vandens nutekėjimą į infiltracinius šulinius, važiuojamosios tako dalies dangą, kolumbariumo apšvietimą, zigzagais išdėstant parko šviestuvus kas 21 m. Taip pat numatyta pastatyti 10 suoliukų, pasėti veją ir pasodinti tujas. Pietinėje kolumbariumo dalyje, aikštelėje, suprojektuotas kapinių akcentas – 6 m aukščio medinis kryžius. Šie darbai turėtų kainuoti apie 9 tūkst. eurų.
Antrajame etape numatyta įrengti patalpas urnoms laikyti. Šie darbai atsieitų apie 380 tūkst. eurų. Kaip pabrėžė Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, įrengimo kaštai ir taikomas mokestis už urnų laikymą priklausys ir nuo pačių privatininkų. Už atitinkamą mokestį urnos bus saugomos neterminuotą laiką. „Galbūt įmonė, laimėsianti konkursą, prekiaus metalu, plytelėmis ar gamins urnas. Daug ką lems tai, kokią veiklą jie vykdo ir kokiomis kainomis gaus reikalingas medžiagas. Mes patiekiame ant lėkštutės – projektas parengtas, tereikia jį įgyvendinti. Tikimės, kad kuo daugiau privatininkų įžvelgs perspektyvas, ir norinčiųjų rungtis bus kuo daugiau. Šiuo metu Savivaldybė investuoti į kolumbariumo statybas neketina. Yra projektas. Lai privatininkai rungtyniauja ir pasitelkia išmonę“, – pridūrė Administracijos direktorius.
Kaip „Bangą“ informavo Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas, skambučių dėl kolumbariumo įrengimo iš privačių įmonių jau sulaukta, tačiau pateiktų paraiškų konkursui šiuo metu dar nėra. Kas imsis patalpų urnoms laikyti įrengimo, paaiškės rugpjūčio 5 dieną.
Kapaviečių nenukonkuruos
Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės vadovas Vytenis Labanauskas įžvelgia kremavimo paslaugų paklausą. „Vis daugiau žmonių nenori būti laidojami, o dažnai kapinėse ir stinga vietos. Pastebime, kad vieni sprendimą kremuoti palaikus ir juos laikyti kolumbariume priima skaičiuodami išlaidas. Mat tai vienkartinė paslauga – kremavimas su kapsule kainuoja 477 eurai, kripta urnai laikyti – apie 950 eurų. Nereikia nei paminklo, nei reguliarios kapavietės priežiūros. Be to, žmonės vis daugiau keliauja, nebėra tokie sėslūs, todėl tvarkyti kapus yra sudėtinga. Kremavimo paslauga ir ekologiškai naudingesnė. Ją Lietuvoje stabiliai renkasi apie 10 proc. šalies gyventojų“, – dėstė V. Labanauskas.
Daugiau nei 20 metų laidojimo paslaugų verslu užsiimantis Algimantas Ruškys įsitikinęs, kad kolumbariumas tradicinių kapaviečių toli gražu nenurungs. „Žmonių pažiūros konservatyvios. Užsisakančiųjų kremavimo paslaugas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Į šią paslaugą gyventojai linkę žiūrėti atsargiai ir renkasi tik tuomet, jei nebelieka žemės kapinėse. Artimieji nori išreikšti pagarbą ir renkasi laidojimą kapavietėse. Kultūringai ir įprastai. Juolab kad kolumbariumo nišos gali užkliūti ir vandalams. Jiems išdaužti stiklą ir išniekinti pelenus – vieni juokai“, – pastebėjimais dalijosi A. Ruškys.
Anot verslininko, tradicinės laidotuvės vidutiniškai kainuoja 1000–1200 eurų: „Žinoma, priklauso nuo konkretaus pasirinkimo. Dažniausiai žmonės renkasi karstus už 200–250 eurų.“
Anot Gargždų seniūno Sauliaus Bakšinskio, būtina ieškoti alternatyvų Laugalių kapinių plėtrai. Mat vietos čia pakaks tik apie 600 kapaviečių. „Šiuo metu kapinėse yra 14,2 ha laisvos teritorijos. Vidutiniškai per metus įrengiama 100 kapaviečių, tad joms vietos pakaktų ne ilgiau kaip 6 metus. Reikia galvoti, ką darysime ateityje. Manau, kad viena iš geriausių išeičių – kolumbariumo įrengimas“, – dėstė seniūnas.
Patalpų urnoms laikyti poreikiui pritaria ir Savivaldybės atstovai, tačiau jai įrengti lėšų skirti neketina ir ragina šių veiksmų imtis privačias įmones. Jie verslininkams paskelbė konkursą dėl kolumbariumo įrengimo, kuriuo siekiama sudaryti galimybę atlygintinai laikyti urnas su kremuotais mirusiųjų palaikais. Sutarties terminas – 10 metų su galimybe pratęsti dar 5 metams. Pagal Savivaldybės parengtą techninį projektą kolumbariumą turėtų sudaryti 888 kriptos urnoms. Numatomi du projekto įgyvendinimo etapai. Pirmame aplinkos tvarkymo etape planuojama įrengti inžinerines komunikacijas: lietaus ir tirpsmo vandens nutekėjimą į infiltracinius šulinius, važiuojamosios tako dalies dangą, kolumbariumo apšvietimą, zigzagais išdėstant parko šviestuvus kas 21 m. Taip pat numatyta pastatyti 10 suoliukų, pasėti veją ir pasodinti tujas. Pietinėje kolumbariumo dalyje, aikštelėje, suprojektuotas kapinių akcentas – 6 m aukščio medinis kryžius. Šie darbai turėtų kainuoti apie 9 tūkst. eurų.
Antrajame etape numatyta įrengti patalpas urnoms laikyti. Šie darbai atsieitų apie 380 tūkst. eurų. Kaip pabrėžė Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, įrengimo kaštai ir taikomas mokestis už urnų laikymą priklausys ir nuo pačių privatininkų. Už atitinkamą mokestį urnos bus saugomos neterminuotą laiką. „Galbūt įmonė, laimėsianti konkursą, prekiaus metalu, plytelėmis ar gamins urnas. Daug ką lems tai, kokią veiklą jie vykdo ir kokiomis kainomis gaus reikalingas medžiagas. Mes patiekiame ant lėkštutės – projektas parengtas, tereikia jį įgyvendinti. Tikimės, kad kuo daugiau privatininkų įžvelgs perspektyvas, ir norinčiųjų rungtis bus kuo daugiau. Šiuo metu Savivaldybė investuoti į kolumbariumo statybas neketina. Yra projektas. Lai privatininkai rungtyniauja ir pasitelkia išmonę“, – pridūrė Administracijos direktorius.
Kaip „Bangą“ informavo Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas, skambučių dėl kolumbariumo įrengimo iš privačių įmonių jau sulaukta, tačiau pateiktų paraiškų konkursui šiuo metu dar nėra. Kas imsis patalpų urnoms laikyti įrengimo, paaiškės rugpjūčio 5 dieną.
Kapaviečių nenukonkuruos
Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės vadovas Vytenis Labanauskas įžvelgia kremavimo paslaugų paklausą. „Vis daugiau žmonių nenori būti laidojami, o dažnai kapinėse ir stinga vietos. Pastebime, kad vieni sprendimą kremuoti palaikus ir juos laikyti kolumbariume priima skaičiuodami išlaidas. Mat tai vienkartinė paslauga – kremavimas su kapsule kainuoja 477 eurai, kripta urnai laikyti – apie 950 eurų. Nereikia nei paminklo, nei reguliarios kapavietės priežiūros. Be to, žmonės vis daugiau keliauja, nebėra tokie sėslūs, todėl tvarkyti kapus yra sudėtinga. Kremavimo paslauga ir ekologiškai naudingesnė. Ją Lietuvoje stabiliai renkasi apie 10 proc. šalies gyventojų“, – dėstė V. Labanauskas.
Daugiau nei 20 metų laidojimo paslaugų verslu užsiimantis Algimantas Ruškys įsitikinęs, kad kolumbariumas tradicinių kapaviečių toli gražu nenurungs. „Žmonių pažiūros konservatyvios. Užsisakančiųjų kremavimo paslaugas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Į šią paslaugą gyventojai linkę žiūrėti atsargiai ir renkasi tik tuomet, jei nebelieka žemės kapinėse. Artimieji nori išreikšti pagarbą ir renkasi laidojimą kapavietėse. Kultūringai ir įprastai. Juolab kad kolumbariumo nišos gali užkliūti ir vandalams. Jiems išdaužti stiklą ir išniekinti pelenus – vieni juokai“, – pastebėjimais dalijosi A. Ruškys.
Anot verslininko, tradicinės laidotuvės vidutiniškai kainuoja 1000–1200 eurų: „Žinoma, priklauso nuo konkretaus pasirinkimo. Dažniausiai žmonės renkasi karstus už 200–250 eurų.“
- Nors rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ praėjusių metų gruodį atlikti tyrimai rodo, jog kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas 78 proc. gyventojų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2013 m. (60 proc.) ir 22 proc. daugiau nei 2008 m. (56 proc.), vis dėlto dauguma renkasi tradicinį laidojimo būdą.
- Kaip informavo Gargždų seniūnas S. Bakšinskis, šiuo metu Laugalių kapinėse rengiama laistymo sistema: „Gręžinys jau išgręžtas, vedžiojamas vandentiekis, septyniose vietose bus įrengtos vandens kolonėlės.“ Laistymo sistemai ir kapinėms aptverti metalinėmis tvoromis iš Savivaldybės biudžeto skirta 25 000 eurų.
Objektai. Technologijos. Verslas
2025-07-17 13:46
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose, skelbiama „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuv...
2025-07-17 09:44
Tendencija darbo rinkoje – į Lietuvą pirmąjį pusmetį atvyko dirbti 4 tūkst. mažiau trečiųjų šalių piliečių. Daugiau darbo rinkoje šiemet skaičiuojama pradėjusių dirbti Europos Sąjungos piliečių (1,7 tūkst.) nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
2025-07-16 12:13
Fondo „Lords LB Management“ valdoma bendrovė „PN Management“, vykdanti „Preses Nama Kvartāls“ plėtrą Rygoje, ir buvęs statybų partneris AS „UPB“ pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendžiami visi ilgalaikiai nesutarimai tarp šių bendrovių.
2025-07-15 15:00
Liepos 15 d. Vilniaus Žirmūnų rajone iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šis simbolinis gestas pažymėjo jau vykstančias moderniausio ir didžiausio lengvosios atletikos maniežo Vilniuje statybas – tai vienas svarbiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje.
2025-07-15 10:41
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
2025-07-15 07:17
Sanatorijos „Gradiali“ atnaujinimo ir plėtros darbai Palangoje šiandien vertinami kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų sveikatingumo infrastruktūros projektų Lietuvoje. Projektą etapais įgyvendino generalinis rangovas – UAB „Rekana“ iš Šiaulių. Po trejų metų intensyvaus darbo sanatorijos plotas...
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
2025-07-10 12:42
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė 218 būstų ir komercinių patalpų Vilniuje ir Kaune. Šis skaičius beveik pasiekė visų 2024-ųjų metų rezultatą, kai buvo parduoti 239 objektai, ir gerokai viršija visų 2023 metų pardavimus, k...
2025-07-09 06:55
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) sprendimas nutraukti narystę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) sulaukė viešo dėmesio. Liepos 3 d. LSA paskelbė apie išėjimą iš organizacijos, su kuria ją siejo net 35 metų partnerystė. Po šio žingsnio abi pusės pateikė savo vertinimus – LSA akcentavo...
2025-07-08 09:02
Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.
2025-07-08 07:34
Pasibaigus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotiems Metų renovacijos projekto rinkimams, paaiškėjo, kad vienas iš trijų daugiausiai visuomenės balsų surinkusių projektų – penkiaaukštis daugiabutis Marijampolėje. Pastatą atnaujino generalinis rangovas UAB „Coner“, o jo transformacija...
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
2025-07-03 15:36
Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57, duris atvėrė atnaujintas Turto banko administracinis pastatas, kuriame patogesnėmis darbo sąlygomis jau džiaugiasi 6 valstybės įstaigos. Atlikti darbai leido reikšmingai pagerinti pastato energinį naudingumą nuo F iki A klasės. Teigiami pokyčiai leidžia energijos sąn...
2025-07-03 09:52
2024-ieji Elinta Charge komandai tapo kryptingo virsmo metais. Reaguodama į rinkos pokyčius ir augančius klientų lūkesčius, įmonė perorientavo pardavimų strategiją, sustiprino fokusą į B2B segmentus ir performavo komandą. Šie sprendimai tapo pagrindu investicijoms į produktų kokybę, sertifikavimą, n...
2025-07-02 13:13
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė 19-ąją stambaus investicinio projekto sutartį su bendrove „Pentasweet“, kuri Vilniuje plėtos gamybos projektą, paremtą pažangiomis biosintezės technologijomis. Įgyvendinant projektą planuojama investuoti 44 mln. eurų.
2025-07-02 12:07
Vilniaus oro uostas tęsia keleiviams skirtų erdvių modernizavimo darbus – senosiose išvykimo erdvėse prasidėjo pertvarkos. Nuo keleivių atitvertose patalpose vyksta pasiruošimo rekonstrukcijai etapas. Planuojama, kad po maždaug pusantrų metų senoji erdvė pasikeis neatpažįstamai – terminalas taps ne ...