Du etapai

Anot Gargždų seniūno Sauliaus Bakšinskio, būtina ieškoti alternatyvų Laugalių kapinių plėtrai. Mat vietos čia pakaks tik apie 600 kapaviečių. „Šiuo metu kapinėse yra 14,2 ha laisvos teritorijos. Vidutiniškai per metus įrengiama 100 kapaviečių, tad joms vietos pakaktų ne ilgiau kaip 6 metus. Reikia galvoti, ką darysime ateityje. Manau, kad viena iš geriausių išeičių – kolumbariumo įrengimas“, – dėstė seniūnas.

Patalpų urnoms laikyti poreikiui pritaria ir Savivaldybės atstovai, tačiau jai įrengti lėšų skirti neketina ir ragina šių veiksmų imtis privačias įmones. Jie verslininkams paskelbė konkursą dėl kolumbariumo įrengimo, kuriuo siekiama sudaryti galimybę atlygintinai laikyti urnas su kremuotais mirusiųjų palaikais. Sutarties terminas – 10 metų su galimybe pratęsti dar 5 metams. Pagal Savivaldybės parengtą techninį projektą kolumbariumą turėtų sudaryti 888 kriptos urnoms. Numatomi du projekto įgyvendinimo etapai. Pirmame aplinkos tvarkymo etape planuojama įrengti inžinerines komunikacijas: lietaus ir tirpsmo vandens nutekėjimą į infiltracinius šulinius, važiuojamosios tako dalies dangą, kolumbariumo apšvietimą, zigzagais išdėstant parko šviestuvus kas 21 m. Taip pat numatyta pastatyti 10 suoliukų, pasėti veją ir pasodinti tujas. Pietinėje kolumbariumo dalyje, aikštelėje, suprojektuotas kapinių akcentas – 6 m aukščio medinis kryžius. Šie darbai turėtų kainuoti apie 9 tūkst. eurų.

Antrajame etape numatyta įrengti patalpas urnoms laikyti. Šie darbai atsieitų apie 380 tūkst. eurų. Kaip pabrėžė Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, įrengimo kaštai ir taikomas mokestis už urnų laikymą priklausys ir nuo pačių privatininkų. Už atitinkamą mokestį urnos bus saugomos neterminuotą laiką. „Galbūt įmonė, laimėsianti konkursą, prekiaus metalu, plytelėmis ar gamins urnas. Daug ką lems tai, kokią veiklą jie vykdo ir kokiomis kainomis gaus reikalingas medžiagas. Mes patiekiame ant lėkštutės – projektas parengtas, tereikia jį įgyvendinti. Tikimės, kad kuo daugiau privatininkų įžvelgs perspektyvas, ir norinčiųjų rungtis bus kuo daugiau. Šiuo metu Savivaldybė investuoti į kolumbariumo statybas neketina. Yra projektas. Lai privatininkai rungtyniauja ir pasitelkia išmonę“, – pridūrė Administracijos direktorius.

Kaip „Bangą“ informavo Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas, skambučių dėl kolumbariumo įrengimo iš privačių įmonių jau sulaukta, tačiau pateiktų paraiškų konkursui šiuo metu dar nėra. Kas imsis patalpų urnoms laikyti įrengimo, paaiškės rugpjūčio 5 dieną.

Kapaviečių nenukonkuruos

Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės vadovas Vytenis Labanauskas įžvelgia kremavimo paslaugų paklausą. „Vis daugiau žmonių nenori būti laidojami, o dažnai kapinėse ir stinga vietos. Pastebime, kad vieni sprendimą kremuoti palaikus ir juos laikyti kolumbariume priima skaičiuodami išlaidas. Mat tai vienkartinė paslauga – kremavimas su kapsule kainuoja 477 eurai, kripta urnai laikyti – apie 950 eurų. Nereikia nei paminklo, nei reguliarios kapavietės priežiūros. Be to, žmonės vis daugiau keliauja, nebėra tokie sėslūs, todėl tvarkyti kapus yra sudėtinga. Kremavimo paslauga ir ekologiškai naudingesnė. Ją Lietuvoje stabiliai renkasi apie 10 proc. šalies gyventojų“, – dėstė V. Labanauskas.

Daugiau nei 20 metų laidojimo paslaugų verslu užsiimantis Algimantas Ruškys įsitikinęs, kad kolumbariumas tradicinių kapaviečių toli gražu nenurungs. „Žmonių pažiūros konservatyvios. Užsisakančiųjų kremavimo paslaugas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Į šią paslaugą gyventojai linkę žiūrėti atsargiai ir renkasi tik tuomet, jei nebelieka žemės kapinėse. Artimieji nori išreikšti pagarbą ir renkasi laidojimą kapavietėse. Kultūringai ir įprastai. Juolab kad kolumbariumo nišos gali užkliūti ir vandalams. Jiems išdaužti stiklą ir išniekinti pelenus – vieni juokai“, – pastebėjimais dalijosi A. Ruškys.

Anot verslininko, tradicinės laidotuvės vidutiniškai kainuoja 1000–1200 eurų: „Žinoma, priklauso nuo konkretaus pasirinkimo. Dažniausiai žmonės renkasi karstus už 200–250 eurų.“

• Nors rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ praėjusių metų gruodį atlikti tyrimai rodo, jog kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas 78 proc. gyventojų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2013 m. (60 proc.) ir 22 proc. daugiau nei 2008 m. (56 proc.), vis dėlto dauguma renkasi tradicinį laidojimo būdą.
• Kaip informavo Gargždų seniūnas S. Bakšinskis, šiuo metu Laugalių kapinėse rengiama laistymo sistema: „Gręžinys jau išgręžtas, vedžiojamas vandentiekis, septyniose vietose bus įrengtos vandens kolonėlės.“ Laistymo sistemai ir kapinėms aptverti metalinėmis tvoromis iš Savivaldybės biudžeto skirta 25 000 eurų.