Pernai statybų darbai daugiausia vykdyti Jonavos r. Šiemet aktyvus „Rail Baltica“ etapas prasidės linijoje tarp Kauno ir Panevėžio.

Iki 2027 m. – didžiausios investicijos

„LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo teigimu, nuo praėjusių metų pabaigos rinkos dalyviai buvo aktyviai informuojami apie būsimus darbus.

„Infrastruktūros plėtra yra sudėtinga, daug planavimo ir pasirengimo reikalaujanti veikla. Be to, rinkai reikia pasiruošti įvairiems būsimiems projektams – geležinkelių, kelių ir kitiems, numatytiems valstybės strategijoje, atitinkamai planuoti resursus bei išteklius.

Žinodami, kad iki 2027 m. į „Rail Baltica“ infrastruktūrą investuosime didžiausią iki šiol lėšų sumą, konkursų skelbimą planavome taip, kad visi rinkos dalyviai galėtų įsivertinti galimybes rangos darbus vykdyti didesnėse ar mažesnėse apimtyse ir iš anksto planuotų veiklą“, – sako pranešime cituojamas V. Žalimas.

„LTG Infra“ nuotr.

Pasirinkta mažiausia rizikų kelianti strategija

Lietuvoje projektą įgyvendinanti „LTG Infra“ būsimus darbus padalijo į atkarpas. Pavyzdžiui, ruožas Kaunas-Šveicarija yra sudėtingas dėl urbanizuotos Kauno miesto teritorijos, todėl pajėgus rangovas gali nutiesti visus 18,9 km sankasos, arba darbus 10,4 ir 8,5 km ilgio atkarpose gali atlikti du rangovai.

Estijoje „Rail Baltica“ ruožus statys du konsorciumai, kuriuos sudaro 5-7 projektavimo ir statybos įmonės. Tokiu būdu turės būti užtikrintas visų partnerių įsitraukimas nuo projekto pradžios iki pabaigos.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas teigia, kad tokios apimties tarptautinio projekto strategijų gali būti įvairių. „Lietuvoje pasirinkome strategiją reikiamus ruožus suskaidyti dalimis. Visų pirma, Lietuva yra nedidelė šalis, todėl ir mūsų įmonės yra mažesnio kapitalo, lyginant su šalimis, kurios jau turi išvystytą greitojo geležinkelio infrastruktūrą. Tačiau vietos įmonėms itin svarbu dalyvauti projekte, kuriame investuojamos europinės ir valstybės lėšos, dalis jų atlyginimų ir mokesčių forma nugula valstybės biudžete. Galiausiai, pasirinkta mažiausia rizikų kelianti strategija, kadangi nesėkmės atveju prarastume ne šimtus, o dešimtis kilometrų. Patikimų, patyrusių partnerių pritraukimas dabar yra kaip niekad svarbus“, – pasakoja pranešime pacituotas J. Vyžintas.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Tolimesnius darbus pradės dar šiemet

Rinkai paskelbti visi suplanuoti sankasos įrengimo pirkimai: 18,9 km ruože Kaunas-Šveicarija, 12,1 km ruože Šėta-Ramygala (II dalis), 24,5 km Ramygala-Berčiūnai ir 12,4 km Berčiūnai-Joniškėlis.

Sutartis dėl būsimų darbų ketinama pasirašyti ir darbus preliminariai pradėti vykdyti šių metų trečiąjį bei ketvirtąjį ketvirtį.

Šių metų antroje pusėje planuojama pradėti bėgių tiesimo darbus. Viršutinės kelio konstrukcijos statyba yra spartesnė nei sankasos ir statinių įrengimas.

Vadovų teigimu, ateityje gali susidaryti rinkos pajėgumų lubos. „Šiuo metu tokių indikacijų dar negirdime, tačiau vien šiemet esamus 46,3 km statybos ruožus išplėsime daugiau nei dvigubai – į 114 km, o ateinančiais metais darbų apimtys tik didės. Kita sritis, kurioje galime pritrūkti pajėgumų yra projektavimo paslaugos. Tai įvertinę jau dabar kreipiamės į tiekėjus, vykdome ateities darbų komunikaciją ir palaikome abipusį bendradarbiavimą“, – sako J. Vyžintas.