Nežinojo, kaip utilizuoti

Kretingos rajono savivaldybė jau anksčiau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, pateikdama 5 būtiniausius sutvarkyti užterštus ir pavojingiausius rajono objektus, – iš jų buvo atrinkta asfaltbetonio bazė. Šį objektą, 5 proc. prie darbų sutikus prisidėti Savivaldybei, sutvarkyti užtruktų apie dvejus metus.

Numatomų darbų preliminari kaina – 101,7 tūkst. eurų, iš jų Savivaldybės dalis – per 5 tūkst. eurų. Tačiau tikslus lėšų poreikis paaiškės atlikus planuojamų užterštos teritorijos tvarkymo darbų viešuosius pirkimus. Tada ir pasimatys, kokio storio žemės sluoksnis yra užterštas, kiek jo reiks nukabinti ir išvežti utilizuoti.

Imbarės seniūnas Antanas Turauskis sakė, jog maždaug 30 arų plote yra išlikusios dvi asfaltbetonio duobės: viena maždaug 10x8 m ploto, o kita mažesnė. „Esame užpylę tas duobes smėliu: kai lauke šalta, masė sustingsta. Tačiau vasarą ji tampa klastinga, nes yra klampi. Nors teritoriją esame aptvėrę, bet prasilaužia per tvorą gyvuliai – yra buvę, kad įklimpo karvė, yra tekę ir gandrą, visą aplipusį asfalto mase, gelbėti“, – kalbėjo jis.

Seniūnas tvirtino, jog būtina sutvarkyti ne tik tas duobes, tačiau ir teritoriją aplink jas: „Prieš kelerius metus su aplinkosaugininkais vežėme tą masę tirti į laboratoriją. Mums pasakė, jog medžiagos kilmė neaiški, ji visiškai nebeatitinka ES asfaltui keliamų reikalavimų. Todėl jos ne tik negalima panaudoti kelių duobėms tvarkyti, bet ir būtina kuo greičiau pašalinti iš grunto, kaip keliančią ekologinę grėsmę. Laboratorijoje net nežinojo, kaip tą medžiagą utilizuoti“.

Ir miesto gatvės – armėnišku asfaltu

A. Turauskis prisiminė ir šios sovietmečio asfaltbetonio bazės atsiradimą Klecininkų kaime: kone prieš tris dešimtmečius, kai Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas leido kurtis kooperatyvams, į Kretingą atvyko grupė armėnų ir ėmėsi šio verslo.

„Prie Pesčių ežero jie įkūrė didžiausią rajone bazę ir gamino asfaltą. Daug gero jie padarė ne tik mūsų rajonui – daugelyje gatvių ir šiandien tebesilaiko puikiausia asfalto danga, bet ir kaimyniniam Skuodui. Armėnų verslininkai turėjo didžiulę krosnį, vežė žvyrą, maišė su derva ir tą masę laikė iškastose duobėse“, – prisiminė seniūnas.

Tuo metu Kretingoje meru dirbęs Antanas Tamošauskas prisiminė: „Buvo pati Nepriklausomybės pradžia, ekonomikoje – didžiulė infliacija: pinigų buvo daug ir juos reikėjo kuo greičiau tikslingai išleisti. Tada ir puolėme asfaltuoti Kretingos miesto gatves. Mano vadovavimo metais buvo asfaltuotos Taikos, Trakų, Statybininkų, J. Pabrėžos gatvės“.