„Žiemos sodas – labai unikalus objektas, net aplinkinėse valstybėse nieko panašaus nerasite. Jis – tarsi mūsų muziejaus vizitinė kortelė. Žmonės, net ir nežinantys Kretingos muziejaus, dažniausiai būna girdėję apie Kretingos žiemos sodą“, – pasakojo pranešime cituojamas Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.

Beveik 700 kv. metrų ploto sode lankytojai gali susipažinti su 170 rūšių augalų, kurie natūralioje aplinkoje auga Indijos, Indonezijos, Brazilijos miškuose, Afrikos ir Meksikos dykumose. Žiemos sodas populiarus visus metus, bet ypač vėsiu laikotarpiu, nes būtent žiemą akys labiausiai pasiilgsta žalumos, žydinčių augalų.

Pakeisti visi stiklai ir metalinės konstrukcijos

Egzotinius augalus glaudžiantis žiemos sodas reikalauja atitinkamos drėgmės, šilumos, šviesos. Didžioji dalis jo sienų ir stogo – iš stiklo ir aliuminio konstrukcijų, kurios buvo gerokai pasenusios, tad nuspręsta jas atnaujinti.

Jolangos Klietkutės

ir KIC nuotraukos

„Pagal projektą turėjome pakeisti stogo, sienų aliuminio konstrukcijas ir stiklo paketus, stogo dangą. Tiesiog gabalais išimdavome stogo, sienų dalis ir jas keisdavome naujomis. Darbas nestokojo iššūkių. Vienas jų – dirbti teko 15-16 metrų aukštyje. Kitas – atliekant tvarkybos darbus niekas neišrovė grunte augančių augalų, tad teko statyti pastolius taip, kad jie nenukentėtų. Ir trečias iššūkis – daugelis egzotinių augalų lepūs, o mums teko nuimti stogą, ardyti sienas patalpoje, kur jie auga. Turėjome daryti laikiną uždengimą, kad apsaugotume jautrius augalus“, – apie atliktus darbus papasakojo pranešime cituojamas UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

„Po tvarkybos darbų žiemos sode daug šviesiau, geresnės sąlygos ir augalams, ir darbuotojams, ir lankytojai pastebi teigiamus pokyčius. Be to, naujos sienos ir stogas iš daug kokybiškesnių konstrukcijų, tad galėsime taupyti ir elektros energijos, ir šildymo išlaidas“, – atnaujino pastato tvarumu džiaugėsi R. Žiubrys.

Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Kretingos žiemos sodo–oranžerijos stiklo aliuminio konstrukcijų tvarkybos darbai užtruko dvejus metus, atliktų darbų kaina 716 tūkst. eurų.

Žiemos sodo istorija siekia XIX amžių

Kretingos dvaro oranžerija – sudėtinė rūmų interjero dalis, jungianti reprezentacines sales ir grafų apartamentus. Apie 1875 metus grafas Juozapas Tiškevičius sumanė du atskirus Kretingos dvaro rūmų pastatus apjungti oranžerija, kurioje ir įkūrė žiemos sodą. 1880 metais jo projektą sukūrė vienas geriausių to meto Prūsijos parkų architektų Johannas Larassas. Oranžerija buvo trijų aukštų, čia augo vėduoklinės palmės, agavos, bananmedžiai, kiti egzotiniai augalai. Buvo įrengti nedideli vandens baseinai, sujungti kanalais, virš kurių nutiesti tilteliai. Vandenyje užveistos dekoratyvinės žuvytės. Virš baseinų tryško du fontanai, o tarp jų į trečiąjį baseiną uolomis nuo antrojo aukšto krito vandens krioklys.

Žiemos sodą apšvietė trys elektrinės lankinės lempos, o elektros energijai gaminti grafas J. Tiškevičius pastatė elektros turbiną. Šis žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatytų oranžerijų. Deja, jis buvo praktiškai sunaikintas, kai 1940 metais raudonarmiečiai įrengė čia ligoninę, valgyklą, vėliau – arklides.

1991 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, grafų Tiškevičių rūmai su Žiemos sodu perduoti Kretingos muziejui, jis buvo tvarkomas, restauruojamas, rekonstruojamas. Paskutiniai tvarkybos darbai baigti šią vasarą.