Registruotos, bet neapsaugotos vietovės

Lietuvoje į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą įrašyta 151 kultūros paveldo vietovė, tačiau net 98 iš jų nėra paskelbtos valstybės ar savivaldybės saugomomis. Tai reiškia, kad nemaža dalis nacionalinio ir regioninio reikšmingumo istorinių vietovių formaliai neturi tokių apsaugos priemonių, kokių reikalauja jų paveldosauginė vertė.

Tai tokios vietovės kaip Kernavės archeologinė vietovė, Veliuonos miestelio istorinė dalis, Vilniaus miesto istorinės dalys vad. Antakalniu, Naujamiesčiu, Žvėrynu, taip pat Biržų miesto istorinė dalis, Musteikos etnoarchitektūrinis kaimas, Dubingių miestelio istorinė dalis ir kt.

Valstybinio

Kernavės kultūrinio rezervato

direkcijos nuotr.

 

„Šiose vietovėse reikšminga ne tik pavieniai objektai, bet ir jų urbanistinės struktūros integralumas – nuo istorinių gatvių tinklo iki reljefo, siluetų ir panoramų. Būtent šis vientisumas ir yra jautriausias bet kokiems neapgalvotiems pokyčiams“, – sako pranešime cituojama Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Spraga atsirado po Statybos įstatymo pakeitimų,

2024 m. įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai leido I grupės nesudėtingus statinius šiose teritorijose statyti be statybą leidžiančių dokumentų ir be derinimo su paveldosaugos institucijomis.

Tai sudarė situaciją, kai galimi statybos ar žemės darbai gali būti atliekami neįvertinus jų poveikio vertingosioms savybėms. Statant, rekonstruojant ar remontuojant šiuos statinius be minėto pritarimo, jos gali būti pažeistos. Kultūros paveldo objektų vertingosios savybės taip pat gali būti pažeistos ir įrengiant įrenginius, keičiant jų aukštį ir (ar) užimamą plotą, keičiant upių vagas, keičiant esamus ir įrengiant naujus vandens telkinius, keičiant reljefą, keičiant naujus ar plečiant esamus karjerus.

Siūlomi pakeitimai grąžintų nuoseklumą

Galiojant esamai Statybos įstatymo redakcijai kyla grėsmė, kad kultūros paveldo vietovių, nepaskelbtų saugomomis integralumas ir autentiškumas nebus išsaugotas, nepakaks priemonių, užtikrinančių tokių vietovių vertingųjų savybių apsaugą.

Pexels nuotr.

Kultūros ministerijos parengtas projektas numato aiškiai taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir toms kultūros paveldo vietovėms, kurios yra įregistruotos Kultūros vertybių registre, bet nėra paskelbtos valstybės ar savivaldybės saugomomis.

Įstatymo pakeitimai užtikrintų, kad jokie statybos ar žemės darbai registruotose, bet saugomomis nepaskelbtose paveldo vietovėse nebūtų atliekami be paveldosaugos specialistų vertinimo. Derinimas būtų vykdomas per „Infostatybos“ sistemą, todėl procedūros išliktų aiškios, centralizuotos ir patogios tiek institucijoms, tiek valdytojams ar savininkams.

Paveldo komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis verslo atstovų nepritaria siūlomiems pakeitimams. Lietuvos verslo konfederacija teigia: „Įstatymo projekte siūlomos nuostatos dėl kultūros paveldo vietovių, nepaskelbtų saugomomis, apsaugos yra perteklinės ir neproporcingos. Griežtinami reikalavimai ne tik padidina administracinę naštą, bet ir nepagrįstai apriboja privačių žemės sklypų savininkų teises disponuoti nuosavybe.“

„Kultūros vertybių registre esančių vietovių apsauga turi būti nuosekli ir nepriklausyti nuo to, ar jos paskelbtos saugomomis. Vertingųjų savybių išsaugojimas yra vienodai svarbus nepriklausomai nuo jų statuso. Raginame Seimą pritarti Kultūros ministerijos siūlomam įstatymo pakeitimo projektui ir taip atkurti būtinas apsaugos priemones kultūros paveldo vietovėms. Kitu atveju jos ir toliau liks pažeidžiamos“, – priduria pirmininkė.