Prieš dešimt metų vyravo tipiniai arba susisteminti gaminiai, kuriuos gaminome konkrečiose formose kaip tipinį, masinį gaminį. Dabar kiekvienas gaminys yra individualus. Šios tendencijos mus pasiekė iš Skandinavijos – kiekvienam gaminiui pagaminti mes projektuojame formą; kiek skirtingų gaminių, tiek ir formų.

Tokios tendencijos apsunkins robotizavimą. Gaminant individualius gaminius, reikia žmogaus rankų, nes joks robotas formos nepagamins. Todėl pirmiausiai, galvojant apie procesų robotizavimą, turėtumėme vėl grįžti prie gaminių sisteminimo. Jeigu plokštės – tai jos yra tokio pločio, tokio ilgio, tokių matmenų, – kaip jau buvo anksčiau. Gaminant gaminių serijas, galima susisteminti gamybą, gaminti ir sandėliuoti.

Aš nesu labai didelis robotizacijos specialistas, tačiau manau, kad projektuojant ir gaminant individualiems objektams, robotus panaudoti būtų labai sudėtinga. Tokia galimybė, manau, realesnė vykdant konvejerinę gamybą, štampuojant metalinius gaminius, gaminant tualetinį popierių, gal ir gaminant polistireninį putlpastį.

Gelžbetonio gamyboje – atvirkščiai, reikia vis daugiau žmogiškųjų resursų. O žmonėms reikia didinti atlyginimus, taigi – ir branginti produkciją.

Pažiūrėkim, kokia situacija yra dabar.