Sistemoje bus pažymėtos individualių nuotekų tvarkymo įrenginių vietos ir informacija apie juos. Pavyzdžiui, nurodytas įrenginio tipas, kada išsiurbtos nuotekos ir kur nuvežtos sutvarkyti, kada įrenginys aptarnautas, ar jį patikrino valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai ir pan., praneša ministerija.

Šiuo metu nuotekas individualiai tvarko beveik ketvirtadalis (apie 23 proc.) šalies gyventojų. Vieni naudojasi biologinio valymo įrenginiais, kiti nuotekas kaupia rezervuaruose arba septikuose – požeminėse talpose su biologinio ar mechaninio valymo sistema. Dalis šių priemonių naudojamos netinkamai, todėl teršiama aplinka. Vis dar nemažai gyventojų nuotekas leidžia į rezervuarus. Dauguma iš jų įrengti gana seniai, yra nesandarūs ar per mažos talpos. Jeigu talpos neužtenka, nuotekas siurbti reikia itin dažnai. O tai reikalauja ir laiko, ir papildomų išlaidų.

Iš talpos bėgančios nuotekos dažniausiai užteršia ne tik gruntą, bet ir vandens telkinius. Buitinėse nuotekose gausu teršalų, kurie gali turėti neigiamą poveikį gamtai. Azoto ir fosforo junginių perteklius skatina ekosistemos kitimą – eutrofikaciją. Ilgainiui gali pradėti nykti tam tikri augalai ir nuo jų priklausančios gyvūnų rūšys.

Paviršinė tarša iš prastai tvarkomų individualių nuotekų įrenginių patenka ir į gėrimui naudojamo požeminio vandens sluoksnius. Todėl jame neleistinai padidėja azoto junginių (nitratų, nitritų, amonio) koncentracijos. Tai itin aktualu didiesiems šalies miestams, kurių priemiesčiai sparčiai plečiasi, buvę kolektyviniai sodai, dirbamos žemės laukai, pievos tapo individualių namų kvartalais. Dažniausiai geriamuoju vandeniu juose vis dar apsirūpinama ir nuotekos tvarkomos individualiai. Nerimą kelia, dalijasi ministerija, Lietuvos geologijos tarnybos duomenys, kad individualių gręžinių vandenyje fiksuojama tarša nitratais Vilniaus pakraščiuose ir priemiesčiuose.

Nors telkinių vandens kokybei gerinti Lietuvoje skiriama daug investicijų, daugelyje vietų vis dar nepavyksta pasiekti geros jų būklės. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad mūsų šalis kol kas neįvykdo įsipareigojimų surinkti visą susidarančią apkrovą iš individualių nuotekų tvarkymo sistemų ir užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos pagal Miesto nuotekų direktyvos reikalavimus. Kuriama NTIS – vienas iš būdų nuotekų tvarkymo problemoms spręsti.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiojo specialisto Kastyčio Gedmino, cituojamo pranešime, dabar svarstoma galimybė įpareigoti gyventojus, turinčius biologinio nuotekų valymo įrenginius, tam tikru periodiškumu organizuoti išvalytų nuotekų kokybės laboratorinius tyrimus ir jų rezultatus įvesti į NTIS. Jeigu nustatytos taršos normos bus viršytos, informaciją per sistemą gaus aplinkos apsaugos kontrolės institucija.

NTIS bus skirta savivaldybėms, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, visiems vandentvarkos sektoriaus dalyviams. Ji palengvins vandens telkinių būklės stebėjimą, padės automatizuoti informacijos teikimo, kontrolės procesus, gerokai padidins procesų skaidrumą.

Numatoma, kad NTIS pradės veikti 2023 m. viduryje, o bandomoji jos versija turėtų būti parengta iki 2022 m. pabaigos. Projektas finansuojamas ES lėšomis.

Būsimai NTS pristatyti buvo skirtas nuotolinis renginys, su kurio medžiaga galima susipažinti čia.