Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastatai suvartoja apie 40 proc. energijos. Įvertindama pastatų priežiūros svarbą statinio gyvavimo cikle, Aplinkos ministerija inicijavo projektą, kuriuo iki 2025 m. vasaros siekiama sukurti naują Pastatų duomenų banko valstybinę informacinę sistemą, leidžiančią vienoje vietoje sistemingai valdyti su pastatais susijusią informaciją, o taip pat atlikti šių duomenų analizę, būklės vertinimą ir administravimo procesų stebėseną.

Planuojama, kad pirmuoju projekto vystymo etapu Pastatų duomenų banko informacinė sistema kaups daugiabučių namų ir savivaldybėms priklausančių viešosios paskirties pastatų techninę priežiūros dokumentaciją, informaciją apie pastatų charakteristikas, pastatų būklę, energines savybes ir energijos suvartojimą.

Duomenys į šią sistemą bus renkami iš jau esamų įrašų nekilnojamojo turto registre, taip pat iš pastatų techninių prižiūrėtojų teikiamos kompiuterizuotų statinio priežiūros bei inžinerinių sistemų patikros duomenų.

Galimybė tikslingesnei pastatų renovacijai

„Pastatų duomenų banko informacinė sistema bus labai naudingas įrankis valstybės ir savivaldos institucijoms, atsakingoms už pastatų būklės priežiūrą. Sistema leis tikslingiau priimti sprendimus dėl pastatų renovacijos bei kitų su statinio gyvavimo ciklu susijusių veiklų. Dalis pastatų duomenų bus pasiekiama viešai, elektroniniu būdu, o tai leis geriau informuoti daugiabučių gyventojus ir visuomenę apie pastatų kiekybines ir kokybines charakteristikas, laiku įspėti apie padidėjusią pastatų elementų nusidėvėjimo riziką," – sako pranešime cituojama aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

Renovuojamas pastatas.

Portalo

STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

 

Kompleksinį SSVA parengtą pastato būklės vertinimo modelį sudaro 3 dalys: pastato rizikos, eksploatacijos efektyvumo ir energinio efektyvumo vertinimas.

KTU Architektūros ir statybos instituto direktorius prof. dr. Raimondas Bliūdžius, pristatydamas pastato eksploatacijos efektyvumo vertinimo metodiką, pastebi, kad atsižvelgiant į norminį pastato elementų tarnavimo laiką, galima prognozuoti pastato konstrukcijų ir elementų nusidėvėjimą.

„Juos laiku remontuojant ar keičiant galima sumažinti ar eliminuoti rizikas žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl šios metodikos dalis bendrame statinio vertinio modelyje yra itin svarbi", – dėsto pranešime cituojamas prof. dr. R. Bliūdžius.

Statinio techninę priežiūrą atliekantis specialistas prisijungia prie pastato nusidėvėjimo vertinimo platformos, deaktyvuoja nesamas sistemas (pvz., liftą) ir sužymi atskirų elementų/ komponentų remonto, rekonstrukcijos ar keitimo datas. Platforma apdoroja duomenis ir pateikia kompleksinį (galutinį) pastato nusidėvėjimo vertinimą, kuris matomas pastato savininkams ir kitiems įgaliotiems vartotojams.

Būdas mažinti administracinę naštą

Detalizuodama pastato rizikos vertinimo metodiką, KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkė dr. Jurga Kumžienė pabrėžia, kad skaitmenizavus pastato techninės apžiūros duomenis, į Pastatų duomenų banko informacinę sistemą jie bus perkeliami automatiškai, taip sumažinant administracinius duomenų surinkimo ir atnaujinimo kaštus: „Atlikdami privalomas bendrojo naudojimo objektų patikras, statinių techniniai prižiūrėtojai įvertins kiekvienos pastato konstrukcijos ar inžinerinės sistemos defektus bei tų defektų svarbą. Formuojant skaitmeninį statinio apžiūros aktą, surinkti duomenys sudaro faktinį pastato rizikingumo vertinimo balą ir atvaizduojami vizualiame pastato būklės grafike. Metodika jau išbandyta su 3 objektais," – pažymi pranešime pacituota dr. J. Kumžienė.

Pastatų maketas.

Pauliaus Balčiūno nuotr.

 

Pristatydamas pastatų energinio efektyvumo vertinimo metodiką, Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis remiasi jau dabar atliekamo pastatų energinio sertifikavimo metu fiksuojamais duomenimis: „Šiuo metu sertifikavimo poreikiams panaudojama tik nedidelė informacijos dalis, tuo tarpu kiti surenkami duomenys gali būti labai naudingi išsamesnei duomenų analizei – vien vertinant pastato atitvarų šilumines savybes galima daryti išvadas, ką pastato konstrukcijose ar elementuose galima pakeisti, atnaujinti ar apšiltinti, o palyginus šiuos duomenis su energijos kaina, galima prognozuoti energijos sutaupymus – taip parodyti naudas pastato savininkams," – argumentuoja pranešime pacituotas dr. K. Banionis.

Pastatų techninių prižiūrėtojų sukaupti duomenys bus kaupiami valdytojų sistemose, o integracinės sąsajos leis išvengti dvigubo duomenų įvedimo, taip (vieno langelio principas). Agreguoti viešam naudojimui skirti duomenys bus atvaizduojami per pastato kortelę interaktyviame žemėlapyje.

Pastatų duomenų banko informacinė sistema kuriama siekiant užtikrinti efektyvesnį bei duomenimis grįstą su pastatų renovacijos bei pastatų priežiūra susijusių sprendimų priėmimą, taip skatinant pastatų renovacijos procesus. Projektą SSVA vykdo kartu su partneriais – Aplinkos ministerija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei VĮ Žemės ūkio duomenų centru, jo įgyvendinimas numatytas iki 2025 m. III ketv.