LSA 30-metis. Kaip į Asociaciją pritraukti daugiau narių ir kokių galimybių neišnaudoja valstybė

Įmonei LAYHER BALTIC Viktoras Voroncovas pradėjo vadovauti 2011-aisiais ir netrukus įmonė tapo LSA nare.
„LAYHER BALTIC į rinką tiekia Vokietijos gamintojo LAYHER pastolius ir projektavimo sprendimus. Tai reiškia, kad mes esame neatsiejama statybos sektoriaus dalis ir tai buvo vienas iš argumentų, kodėl turime būti išvien su statybininkų bendruomene: mums buvo svarbu užmegzti ryšius su vadovais, žmonėmis, kurie priima sprendimus“, – sako įmonės vadovas V.Voroncovas.
LSA kalba sektoriaus vardu
Kaip pastebi LAYHER BALTIC vadovas, LSA per tuos 11 metų pasikeitė: tapo stipresnė, įtakingesnė, sukaupė daugiau būtinų sektoriui kompetencijų, ėmėsi aktyviai veikti skaitmenizuodama sektorių, įžengė į tarptautinę asocijuoto tarptautinio statybos verslo bendruomenę, kuri įsiklauso į Lietuvos iniciatyvas, iš kurių itin aktuali šiuo metu yra statybininkų ir gaminių bei produktų draudimas, dalyvaujant Ukrainos atstatymo darbuose. LSA aktyviai veikia valstybinėse institucijose atstovaudama sektoriaus įmonių interesams. Kaip pastebi V.Voroncovas, sektoriaus įmonės sumoka nemažai mokesčių valstybei, o jo dalis BVP siekia apie 7 proc., tad statybos verslui atstovaujančios LSA balsas turi būti girdimas.

Vokietijos kompanija LAYHER turi antrinių įmonių daugelyje pasaulio šalių. V.Voroncovo žodžiais, visose jose veikia analogiškos statybininkų asociacijos, tačiau jų svoris, kaip, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, yra didesnis nei Lietuvoje.
„Panašu, kad Lietuvoje valstybinės institucijos nepasitiki asociacijomis, baiminasi joms perduoti daugiau funkcijų, nors pasaulio patirtis rodo, kad asociacijos yra vidinis variklis darbų saugos, veiklos efektyvumo ir panašiais klausimais, skatina veiklos inovacijas, kokia yra ir skaitmeninimas, kuriam Lietuvoje pradėti veikti lemiamos įtakos turėjo kaip tik Lietuvos statybininkų asociaicija“, – akcentuoja V.Voroncovas.
Verslo aplinka: stringa draudimas ir kreditai
LAYHER BALTIC dirba Baltijos šalyse, Islandijoje, Ukrainoje. Pastaruoju metu LAYHER kompanijos akcininkai investavo 50 mln. eurų į LAYHER BALTIC, nes Lietuvoje veikiantys bankai nesutiko suteikti kredito statybos sektoriaus, kurį laiko rizikingu, įmonei. Kreditas yra būtina verslui augti ir diegti pažangą sąlyga, todėl situaciją, akcentuoja įmonės vadovas, keisti būtina.
LAYHER BALTIC taip pat susidūrė su draudimo problema, kurią Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) susitikimuose kelia ir LSA prezidentas Dalius Gedvilas, akcentuodamas, kad sprendimas turi būti priimtas Europos Sąjungos lygiu. LAYHER BALTIC pradėjo dirbti Ukrainoje: nors Baltijos šalyse įmonė pastolius tik parduoda, kuria pastolių projektus ir teikia inžinerinį palaikymą, Ukrainoje pastolius ne tik parduoda, bet ir nuomoja. Tačiau šalyje, kur vyksta karas, įmonė dirba savo rizika, nes nė viena draudimo įmonė nesutinka apdrausti nei veiklos, nei gaminių.Valstybei naudinga bendradarbiauti su LSA. Kodėl praktika kitokia?
Lietuvos statybininkų asociacijos pastangomis sektorius įgijo naudingų įrankių. Tarp tokių V.Voroncovas mini elektroninį statybos darbų žurnalą, statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registrą STATREG, elektroninių statybos taisyklių sistemą STATAI ir kt. Tačiau V.Voroncovas neslepia nuostabos, kad valstybė, užuot pritarusi Asociacijos iniciatyvai kuriant Statybininko kortelę, užuot pasinaudojusi tuo, ką Asociacija jau yra sukaupusi ir nuveikusi, įgyvendindama sumanymą, viską ėmėsi kurti iš naujo. Taip nuo praėjusių metų tapo privaloma valstybės sukurta skaidriai dirbančiojo ID.
Statybininkų dienos šventėje buvo paminėtas ir LSA veiklos 30-metis. LSA prezidentas Dalius Gedvilas. LSA / Alekso Jauniaus nuotr.
„Užsienio patirtis rodo, kad valstybei naudinga bendradarbiauti su asociacijomis, kurios valdo didžiulius kiekius informacijos, gali teisingai įvertinti esamą situaciją sektoriuje ir planuoti perspektyvas“, – sako V.Voroncovas, turintis darbo įvairiose užsienio rinkose patirties. Jo pastebėjimu, keistinas ir Lobizmo įstatymas – perteklinių reikalavimų reikia atsisakyti, o lobizmą jau laikas atskirti nuo kyšininkavimo.
Kaip pasiekti kompromisą stiprinant Lietuvos statybininkų asociaciją
Kuo daugiau įmonių ir sektoriuje veikiančių proceso dalyvių jungs Asociacija, tuo stipresnė ir įtakingesnė ji bus.
„LSA turi tapti ta institucija, kuri atstovauja visiems statybos sektoriaus dalyviams – nuo įmonių iki asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, – sako LAYHER BALTIC vadovas V.Voroncovas. – Sutinku, kad yra problema suderinti įmonių, kuriose darbuotojai dirba su darbo sutartimis, tad darbuotojas kainuoja brangiau, ir asmenų, kurie dirba su individualios veiklos pažymomis, interesus. Gal sprendimas neateis iš karto, bet svarbu kelti klausimus ir diskutuojant ieškoti atsakymo, sprendimo, kuris gal ir nebus 100 proc. visiems priimtinas, bet juk galimi ir kompromisiniai variantai.“
Vadovas, kurio įmonė jau 11 metų dalyvauja Lietuvos statybininkų asociacijos veikloje, geriausiomis per tą laiką Asociacijos iniciatyvomis įvardina STATREG ir praėjusių metų pavasarį su partneriais surengtą akciją #stabdomestatybą, kurios metu buvo reikalauja statybos rangos sutartims pritaikyti kainų indeksavimą.
.png)
V.Voroncovas sako pajutęs pasididžiavimą, kad įmonės gali susiburti ir ginti savo teises viešomis akcijomis. Tačiau jis taip pat pastebi, kad valstybė turi daryti visa, kad verslui nereikėtų tokių akcijų: valstybė turi klausti, ko reikia verslui, kad jis galėtų dirbti, užsidirbti pats ir sudarytų sąlygas užsidirbti tūkstančiams žmonių, o grąža valstybę pasiektų per mokesčius.
„Valstybė turi būti suinteresuota, kad veiktų stiprios asociacijos, kurios sektoriuje užtikrina tvarką, aiškų veikimą, įgyvendindamos savireguliacijos principus“, – akcentuoja įmonės LAYHER BALTIC vadovas Viktoras Voroncovas.