„Darbuotojo profesinis tobulėjimas nėra vien jo asmeninis reikalas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kada suteikiamos mokymosi atostogos?

Darbuotojams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekse numatytais atvejais. Pasirengti egzaminams ir juos laikyti skiriamos 3 kalendorinės dienos kiekvienam egzaminui, o įskaitoms – po 2 kalendorines dienas. Laboratoriniams darbams ir konsultacijoms suteikiama tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose.

Baigiamajam bakalauro ar magistro darbui, disertacijai arba meno projektui parengti ir apginti skiriama 30 kalendorinių dienų, o pasirengti valstybiniams ar baigiamiesiems egzaminams ir juos laikyti – po 6 kalendorines dienas. Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas Darbo kodekse nustatytais atvejais, tačiau vien dėl paskaitų lankymo jos nesuteikiamos.

Mokymosi atostogos ne visada yra apmokamos. Jei darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbo grafiką galima derinti su studijomis

Darbuotojas studijų laikotarpiu gali prašyti individualaus darbo laiko režimo, kad darbo grafiką būtų galima suderinti su studijų tvarkaraščiu. VDI pabrėžia, kad praktikoje tai priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo bei abiejų šalių poreikių.

Be to, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, kai jos reikalingos egzaminams ar įskaitoms laikyti arba baigiamajam darbui rengti.

Pameistrystė leidžia mokytis ir dirbti

Darbą ir mokymąsi galima derinti sudarius pameistrystės darbo sutartį. Ji skirta darbuotojui, kuris darbo vietoje siekia įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų.

„Pameistrystė suteikia galimybę mokytis realioje darbo aplinkoje ir įgytas žinias iš karto pritaikyti praktiškai“, – pažymi Š. Orlavičius.

Pameistrystės atveju darbuotojas yra darbo santykių dalyvis, todėl už faktiškai dirbtą laiką jam turi būti mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Pameistrystės darbo sutartis paprastai sudaroma ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau kartu su mokymo sutartimi ji gali būti sudaryta ir ilgesniam laikui.

Taigi darbuotojai gali derinti darbą su studijomis ar profesiniu mokymusi, o Darbo kodeksas numato konkrečias garantijas, padedančias tai padaryti.