„Siekiant sudaryti sąlygas žaliausiu transportu – geležinkeliais – vežti kuo didesnius krovinių ir keleivių srautus, nuosekliai įgyvendiname geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programą. Jonavos geležinkelio tilto rekonstravimas pagerina labiausiai apkrauto strateginio geležinkelių IX B koridoriaus pralaidumą, traukiniai tiltu gali važiuoti greičiau", – „LTG Infra" pranešime cituojamas generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Rekonstravus geležinkelio tiltą per Nerį keleiviniai traukiniai gali juo važiuoti iki 120 km/val. greičiu, o krovininiai – iki 90 km/val. Iki šiol naudotu aukštupio pusėje esančiu tiltu traukiniai galėjo važiuoti tik 70 km/val. greičiu.

Ilgiausias vienkelis alternatyvių pravažiavimų IX B koridoriuje neturintis tiltas yra išskirtinis – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų, iš kurių tik vienas yra eksploatuojamas. Pasak K. Sankovski, Jonavos geležinkelio tiltu privalo būti užtikrintas nenutrūkstamas traukinių judėjimas, todėl nuspręsta rekonstruoti nenaudojamą tiltą ir po rekonstravimo juo nukreipti geležinkelių eismą, o naudojamą tiltą užkonservuoti.

Jonavos geležinkelio tilto rekonstravimas – pirmasis „LTG Infra" BIM projektas, rašoma pranešime. 3D modelis paspartino ir supaprastino konstrukcijų sankirtų, tikslių išmatavimų sprendimus, leido sklandžiau ir sparčiau įgyvendinti projektą.

„LTG Infra" nuotr. 

Projekto metu rekonstruota Neries žemupio pusėje esanti kairioji tilto pusė – pakeista visa senoji tilto santvara nauja. Taip pat rekonstruotos krantinės ir vidurinė tilto atramos, praplatinta geležinkelio kelio sankasa, įrengta nauja balastinė viršutinė geležinkelio konstrukcija.

Išardžius neeksploatuojamas plieninės santvaros konstrukcijas, jų fragmentas (tilto V dalies, sumontuotos 1948 m.) eksponuojamas rytinėje Taurostos ir Skarulių gatvių sankryžos pusėje, šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Iniciatyva įgyvendinta kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir Jonavos rajono savivaldybe.

Tilto rekonstrukcijos darbus atliko jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi grupė Eurovia CS, a.s., „Eurovia Lietuva" ir AS „LNK Industries". Darbai atlikti per daugiau nei dvejus metus.

Lietuvos geležinkelių linijų išskleistas ilgis siekia 3462 km. „LTG Infra" šiuo metu prižiūri 2172 kelio statinius, kuriuos sudaro 371 tiltas, 1265 pralaidos, 8 pėsčiųjų tuneliai, 1 tunelis, 35 atraminės sienutės, 151 akustinė sienelė, 341 peronas ir krovininės platformos bei 2038 km žemės sankasų.