2021 rugsėjo 24 d. penktadienis, 21:16
Reklama  |  facebook

Leonas Rimantas Butkus: „Kas yra projektavimo paslaugų kaina, neturinti ryšio su projekto kokybe? Tai loterija“ Fotogalerija

Raimonda MIKALČIŪTĖ      2014-10-23 20:55
Kauno miesto valymo įrenginiai, Būtingės naftos terminalas, Giraitės ginkluotės gamykla, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo statiniai – tai tik maža dalis statybinių objektų, kuriuos projektavo AB „Pramprojektas“. Ilgus metus šiai bendrovei vadovavęs Leonas Rimantas Butkus didžiuodamasis prisimena su šiomis statybomis susijusias istorijas. „Mumis pasitikėjo, o mes darėme viską, kad to pasitikėjimo neprarastume“, – taip įmonės, kurioje dirbo visą gyvenimą, požiūrį į darbą apibūdina pašnekovas.
nuotrauka
„Per savo darbo metus teko atleisti kelis šimtus žmonių. Buvo sunku, nes dauguma jų – ilgamečiai darbuotojai, kolektyvas buvo kaip viena šeima. Kai pradėjau dirbti „Pramprojekte“, buvo 720 žmonių kolektyvas, kai išėjau – liko virš 100“, – sakė L.R. Butkus. Nuotrauka iš pašnekovo asm. albumo


Minimos įmonės
Pramprojektas, AB
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

Nors pastaruosius kelerius metus AB „Pramprojektas“ jis nebedirba, tačiau tebegyvena projektavimo klausimais – aktyviai dalyvauja Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos veikloje. Būtent ši organizacija inicijavo keletą svarbių pakeitimų statybų srities teisės aktuose.

Pokalbis su Kaune gyvenančiu ilgamečiu projektuotoju ir vienos stambiausių Lietuvoje projektavimo bendrovių vadovu L.R. Butkumi turėjo suktis apie jo asmenybę ir darbus. Tačiau nepastebimai vis grįždavome prie šiuo metu jį kamuojančių klausimų: projektavimo paslaugų verslo situacijos Lietuvoje, projektų kokybės, viešųjų konkursų rengimo tvarkos, projektuotojų atestavimo bei, regis, su kiekvienu nauju Aplinkos ministru pasikeičiančiais teisės aktais, reguliuojančiais statybų sritį.

„Tu man kainos nesakyk, geriau pasakok, ką padaryti žadi“

„Į tuometinį Pramoninės statybos projektavimo institutą atėjau 1961 metais. Tuo metu buvo projektuotojų sprogimas – visko reikėjo daug ir greitai. Kolektyve dirbo 720 žmonių, – pasakojo 48-erius metus šioje įmonėje dirbęs kaunietis. Jis šmaikštauja, kad nieko daugiau nemoka – tik projektuoti. – Šis verslas įtraukia, nes projektai visąlaik keičiasi. Per tiek metų turėjau daugybę projektų, bet nebuvo nė vieno, kurį galėjau nusirašyti iš anksčiau darytų“.

Dirbti pradėjęs dar studijuodamas, L.R. Butkus „Pramprojekte“ pasimatavo įvairias pareigybes – nuo žemiausio laiptelio iki aukščiausio, kada tapo bendrovės direktoriumi.

„1991 metais, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, ministerija leido išsirinkti įmonės direktorių (anksčiau skirdavo ministerija, pritarus komunistų partijos organams). Tačiau paskelbus konkursą, niekas nenorėjo dalyvauti. Bijojo (aš taip pat), kad situacija nepasikeistų – bet kurią dieną galėjo viskas apsiversti“, – pasakojo L.R. Butkus. Galiausiai jis ir dar pora kolegų apsisprendė kandidatuoti. „Aš parašiau sutikimą dirbti vieneriems metams. Konkursą laimėjau, nes turėjau daugiausia patirties kaip projektuotojas“, – prisiminė pašnekovas. Iš pradžių bandęs dirbti tik vadovu, po trejų metų kaunietis grįžo ir į projektavimą. Prisimena, kad tuomet svarbiausia buvo rasti užsakymų.

„Tada konkursų dar neorganizuodavo. Tačiau užsakovai jau buvo išprusę. Jei norėdavai gauti užsakymą, turėdavai pateikti kažkokią naujovę. Kaip sakydavo Lubys [a.a. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, verslininkas Bronislovas Lubys – aut. past.]: „tu man kainos nesakyk, geriau pasakok, ką padaryti žadi“, – apie pirmuosius privačios projektavimo įmonės žingsnius laisvoje rinkoje prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Mokėsi parduoti save ir projektuoti tai, ko reikėjo Lietuvai

Pašnekovas neslėpė, kad buvo sunku iš planinės ekonomikos pereiti į rinkos ekonomiką. Teko išmokti save parduoti, naudotis naujosiomis technologijomis.

„Vykdant stambius projektus, mums labai padėjo užsienio įmonės. Pavyzdžiui, Kauno miesto valymo įrenginius projektavome kartu su švedais. Firmą, įsikūrusią Stokholme, surado AB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybė“, – sakė L.R. Butkus.

Būtingės naftos terminalo projektą kauniečiai kūrė ir prižiūrėjo su amerikiečiais, kurie, pasak pašnekovo, atskleidė nemažai informacijos apie tai, kaip projektuoti rinkos ekonomikoje: „Pas juos į Hiustoną važiavome daugiau nei 10 kartų“.

Vėliau darbo reikalais teko apsilankyti ne vienoje užsienio valstybėje. Stebėtis buvo kuo – lietuviai daug ką matė pirmą kartą ir gautas žinias stengėsi pritaikyti savo šalyje. Pavyzdžiui, sprendimą, kaip projektuoti naftos eksportą ir importą per plūdurą pakrantės zonoje neįrengiant vietos tankeriui prisišvartuoti. Būtent toks sprendimas, įvertinus Lietuvos pajūrio ypatumus, buvo priimtas Būtingės naftos terminalo projekte.

„Pakrikštijęs“ komjaunimo sekretorių ir nubaustas, surado darbą visam gyvenimui

Visą gyvenimą projektavimo paslaugų versle besisukantį L.R. Butkų sunku įsivaizduoti kitoje srityje. Tačiau projektuoti jis pradėjo atsitiktinai.

„Buvau ketvirtakursis. Gyvenome bendrabutyje trise keturviečiame kambaryje. Vieną dieną, rudenį, kaip dabar atsimenu, atkraustė naują studentą. O bendrabutyje buvo tradicija naujokus krikštyti. Mes taip ir padarėme. Galbūt kiek per žiauriai... Tada dar nežinojome, kas jis. Kitą dieną paaiškėjo, kad vaikinas – komjaunimo sekretorius. Nuėjęs pas rektorių pasiskundė. Rektorius Baršauskas [buvęs Kauno technologijos universiteto, tuomet Kauno politechnikos instituto, rektorius prof. Kazimieras Baršauskas – aut. past.] mums pasakė, kad negali nieko padaryti – nuskriaudėte komjaunimo sekretorių, todėl be bausmės neliksite. Nusprendė, kad semestrą negausime stipendijos. Aš tuo metu gyvenau iš stipendijos. Reikėjo ieškotis darbo“, – pasakojo L.R. Butkus.

Netoli universiteto rūmų K. Donelaičio gatvėje buvo Pramoninės statybos projektavimo institutas, į kurį studentai ir patraukė. „Braižyti mokėjau, kiti – taip pat. Ir visus tris priėmė. Mane – į technologinį skyrių, nes mano specialybė buvo mechanikas-technologas. Darbo sąlygos buvo puikios – į paskaitas ir laboratorinius išleisdavo, institutas arti. Taip dirbdamas pabaigiau ketvirtą bei penktą kursus“, – prisiminė pašnekovas.

Kai nori tik pinigus paimti, kokybė tampa nesvarbi

Lyginti „anuos“ ir „šiuos“ laikus sudėtinga. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, jog šiuo metu statybų projektavimo sritis išgyvena pokyčių etapą. Kur tai nuves, kol kas neaišku. Savo srities profesionalui ypač apmaudu dėl to, jog dabar projekto kokybė nėra tinkamai vertinama. Viešuosiuose konkursuose viską diktuoja vienintelis kriterijus – mažiausia kaina.

„Tai galbūt susiklostė dėl objektyvių sąlygų. Lietuva – maža šalis. Stambių projektavimo įmonių taip pat mažai liko. Tačiau susikūrė daug smulkių ir vidutinių. Tai privedė prie kokybės kritimo. Mažoje įmonėje yra tik po vieną savo srities specialistą. Projekto kokybė priklauso nuo jo atsakomybės, sąžiningumo, patirties. Darbo kokybės niekas nepatikrina, nes direktorius neturi reikiamų žinių visose srityse. Be to, neretai mažų įmonių direktoriai yra ir projektų vadovai“, – kalbėjo L.R. Butkus.

Kita priežastis – lengvai ateinantys europiniai pinigai. „Didžioji dalis stambių statybos projektų šiuo metu vykdoma naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Visi mes suprantame: jei lėšų uždirbti nereikia, tai jos visai kitaip naudojamos. Kokybė tampa nebesvarbi, nes norima tik „paimti“ lėšas“, – žodžių į vatą nevyniojo buvęs projektavimo įmonės vadovas.

Kas yra projektavimo paslaugų kaina, neturinti ryšio su projekto kokybe? Tai loterija

Karčių žodžių jis negailėjo ir viešųjų pirkimų tvarkai. Pasak L.R. Butkaus, apie kokybę apskritai neįmanoma kalbėti, kai projektavimo paslaugų konkursai vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi.

„Aš tai vadinu nusikaltimu. Esu tiesiai šviesiai pasakęs Viešųjų pirkimų tarnyboje, kad tokia tvarka nuolat generuoja nuostolį valstybei, nes europinės lėšos nepanaudojamos efektyviai. Kas yra projektavimo paslaugų kaina, neturinti ryšio su projekto kokybe? Tai loterija. Daug įmonių dalyvauja konkursuose, neturėdami supratimo apie to projekto parengimo sudėtingumą. Svarbu pasiūlyti tinkamą kainą. Būna konkursuose net kuriozų: pavyzdžiui, dalyvauja 5-6 įmonės, o jų siūlomos kainos nuo mažiausios iki didžiausios skiriasi net ne procentais, bet kartais – dviem, trim“, – piktinosi pašnekovas.

Pasak jo, netrūksta ir tokių projektavimo įmonių, kurios dalyvauja konkursuose tik dėl to, kad laimėjusios įsipareigojimus ar jų dalis parduotų kitai įmonei: „Tokių sočiai mačiau dirbdamas atestavimo komisijoje. Kai tik kildavo įtarimas, važiuodavome patikrinti įmonės. Būdavo – sėdi sekretorė, daugiau nieko nėra. Netrukus paaiškėja, kad įmonės darbas – palaikyti ryšius su firma, kuriai parduodamas laimėtas konkursas“.

Projektuotojų per daug, o darbų – mažėja

L.R. Butkaus nuomone, šiuo metu projektuotojų mūsų šalyje yra per daug – dažnai įmonei trūksta darbų, todėl ir dalyvaujama visuose konkursuose iš eilės. Tačiau „užsukus“ europinių lėšų kranelį projektavimo paslaugų įmonių turėtų sumažėti.

„Mano karta eina nuo arenos. Dauguma jau ant pensijos slenksčio arba pensininkai. Kai jų neliks, konkurencija mažės, tačiau iškils dar didesnis pavojus projektų kokybei. Aš įžvelgiu ir kitą pavojų. ES parama netrukus baigsis, iš biudžeto tokių lėšų stambiems projektams nebus. Tad specializuotoms įmonėms reikia jau dabar galvoti apie tai, ką jie darys, kokius projektus ruoš ateityje,“ – kalbėjo L.R. Butkus, prisiminęs gero savo pažįstamo verslininko a.a. Bronislovo Lubio žodžius: „Jis sakydavo: niekada negyvent su vienos rūšies verslu. Turėk 5-6 rūšis. Jei kokia viena sužlugs, ant kitų išsilaikysi“.

Rengiasi šviesti valdininkus ir nesiliauja kariauti su Viešųjų pirkimų tarnyba

Baigęs profesinę karjerą L.R. Butkus ėmėsi projektavimo srities skaudulių – rengia pasiūlymus Aplinkos ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, teisės aktų, susijusių su projektavimo paslaugomis statybų srityje, pakeitimus ir, kaip pats sako, kariauja su Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Europoje ir JAV konkursai vyksta parenkant ekonomiškai naudingiausią variantą. Nuo šių metų liepos įsigaliojusi ES direktyva kalba tą patį. Tačiau kol ji tik rekomendacinio pobūdžio, Viešųjų pirkimų tarnyba spardosi iš paskutiniųjų ir nerodo iniciatyvos atsisakyti pasiūlymų vertinimo pagal projektavimo paslaugų kainą“, – sakė pašnekovas. Jis nežada nuleisti rankų. Kartu su kolegomis iš Lietuvos projektavimo paslaugų įmonių asociacijos L.R. Butkus ketina surengti mokymus savivaldybių specialistams, atsakingiems už statyboms skirtų viešųjų pirkimų konkursų organizavimą: „Švietimas būtinas, jei norime pokyčių“.

Nuotraukos iš pašnekovo asmeninio albumo

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Asmenybės

nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės