„Tai, kad su kontinentine Europa šiandien sinchronizuojasi visos trys Baltijos valstybės, rodo ne tik bendrą kryptį ir tikslus, bet ir gebėjimą juos pasiekti kartu. Šis pasiekimas nebūtų įmanomas be ypatingo Lenkijos vaidmens ir įvairiapusiškos ES paramos, tad ši diena yra ir apie Europos solidarumą bei vienybę. /.../ Nuo sinchronizacijos kaip strateginio tikslo įtvirtinimo 2007-aisiais iki kompleksiško pasirengimo jai ir projekto finalizavimo praėjo beveik du dešimtmečiai. Kelias nebuvo paprastas, jame būta ir stačių įkalnių, prie jo dirbo ne viena Vyriausybė, ne viena institucija, visa tai – daugybė žmonių. /.../ Jų didelio darbo rezultatas ir yra ši istoriškai reikšminga diena. Nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju visiems prisidėjusiems“, – teigė pranešime cituojamas Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Vilniuje ta proga susitikę Europos Sąjungos Energetikos ir būsto bei Gynybos ir kosmoso komisarai, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Baltijos šalių ir Lenkijos už energetiką atsakingi ministrai pažymėjo sinchronizacijos pradžią ir aptarė energetinio saugumo klausimus bei tolimesnes priemones ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumui stiprinti besikeičiančios geopolitinės padėties aplinkybėmis.

„Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus. Dabar šį puslapį užverčiame galutinai /.../. Simboliška, kad prieš kelis dešimtmečius Baltijos kelias suvienijo mūsų tautas siekiant nepriklausomybės, o šiandien ją įtvirtiname ir energetikoje, atsijungdami nuo Rusijos ir prisijungdami prie Europos“, – sakė pranešime pacituotas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Energetikos ministerijos nuotr.

Sinchronizacija sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip padidinant regioninį energetinį saugumą. Anksčiau Baltijos šalių dažnio valdymas buvo priklausomas nuo Rusijos IPS / UPS sistemos, o dabar Lietuva, Latvija ir Estija prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų.

Šis procesas yra daugelio metų kruopštaus pasirengimo ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ – bei jų partnerių kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje rezultatas. Ypatingai svarbų vaidmenį atliko Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE, kuri, būdama tiesiogine Baltijos šalių kaimyne ir fizine jungtimi su kontinentine Europa, koordinavo visą procesą. Šiam pasiekimui itin svarbūs buvo plataus masto infrastruktūros atnaujinimai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Sinchronizacijos procese Lietuvoje buvo nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių. Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai – galingiausi Baltijos šalyse tokio tipo įrenginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Be šios infrastruktūros plėtros taip pat įdiegtos naujos dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispečerinio valdymo sistemos.

Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.