Trys tikslai – pasiekiamas tik vienas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, Lietuva iki 2030 metų privalo pasiekti tris esminius rodiklius. Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas užtikrina tik vieno iš jų įgyvendinimą – galutinės energijos sutaupymą (ne mažiau kaip 39,3 TWh).

Tačiau kiti du rodikliai – pirminės energijos suvartojimo riba (63,3 TWh) ir galutinės energijos suvartojimo lubos (51 TWh) – lieka pavojingoje zonoje. Numatytos priemonės tiesiog nepakankamos, kad būtų suvaldytas bendras šalies energijos „apetitas“.

Ekonomikos augimas „suvalgo“ sutaupymus

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvai pavyko popieriuje deklaruoti daugiau nei pusę (55,6 proc.) reikiamo 2030 m. sutaupymo. Visgi realūs skaitiklio parodymai rodo ką kita: 2024 m. šalyje suvartota 7,31 TWh daugiau pirminės energijos nei 2022 metais.

Tai rodo pavojingą tendenciją – įgyvendinamos energijos efektyvumo priemonės nesugeba kompensuoti augančios ekonomikos ir didėjančio energijos poreikio. Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, susiduriame su paradoksu: deklaruojame taupymą, bet vartojame vis daugiau.

„Vien teorinių skaičiavimų nepakanka. Norint realiai mažinti vartojimą, būtina ne tik skaičiuoti sutaupymus, bet ir išsamiai vertinti realų priemonių poveikį faktiniam energijos vartojimui“, – pabrėžė I. Segalovičienė, cituojama Valstybės kontrolės pranešime.

Viešųjų pastatų modernizavimas: kur dingsta milijonai?

Statybų sektoriui ši apžvalga siunčia itin svarbią žinią. Viešųjų pastatų modernizavimas išlieka prioritetine sritimi, kurioje tikimasi didžiausio proveržio. 2021–2024 m. laikotarpiu valstybė į šią sritį investavo beveik 100 mln. eurų, siekdama sutaupyti 346 GWh energijos.

Tačiau klausimas, ar šios investicijos duoda maksimalią grąžą, lieka atviras. Reaguodama į situaciją, Valstybės kontrolė šiemet pradeda specializuotą auditą „Viešųjų pastatų energijos efektyvumo didinimas“. Auditoriai fokusuosis į tai, kodėl stringa projektai, kokios yra pagrindinės modernizavimo problemos ir kaip pasiekti, kad investicijos virstų realiai mažesnėmis sąskaitomis, o ne tik ataskaitomis Briuseliui.

Lietuvos laukia įtemptas šešerių metų laikotarpis. Jei nebus peržiūrėtas energijos vartojimo efektyvumo priemonių planavimas, 2030-ųjų tikslai gali likti tik nepasiekiamais skaičiais dokumentuose. 

Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimo apžvalga