„Šiuo metu jau baigiami rengti „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių siena techniniai projektai, baigtos konsultacijos su statybos įmonėmis dėl viešųjų pirkimų rangos darbams įsigyti, tad pradedame skelbti rangos darbų konkursus. Konkursai bus organizuojami dviem etapais – pirmajame bus atrenkamos kvalifikacinius reikalavimus atitinkančios statybos įmonės, o antrajame etape jau atrinktos įmonės teiks konkrečius pasiūlymus dėl atskirų statybos objektų ir jų dalių“, – cituojamas AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Atsižvelgiant į „Rail Baltica“ geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena skirto ES finansavimo apimtį, rengiamų techninių projektų ribas, technologinius darbų vykdymo skirtumus bei atsižvelgiant į panašių projektų įgyvendinimo patirtį, geležinkelio linijos statyba šiame etape suskirstyta į keturias pagrindines pirkimo objektų grupes, kurioms būtų sudaromi atskiri pirkimo sandoriai: geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių statybai bei jungiamųjų automobilių kelių statybai, tilto per Neries upę ties Jonavos miestu statybai ir viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbams 

Pirmiausiai bus skelbiami kvalifikacijos atitikimo konkursai geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių statybai, Neries tilto statybai ir viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbams. Vykstant kvalifikacijos atitikimo konkursui, paraleliai bus rengiami techniniai reikalavimai antram konkurso etapui.

Numatoma, kaip praneša „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, kad geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių ir jungiamųjų automobilių kelių statybos darbų vertė sieks apie 475 mln. eurų be PVM, iš kurių Neries tilto statyba sudarys daugiau kaip 67 mln. eurų be PVM. ES finansuos apie 85 proc. visos sumos, likusią – Lietuvos Respublikos biudžetas.

„Šiuo metu Lietuva yra pateikusi paraišką ES paramai gauti, kurios apimtyje 201 mln. eurų numatyti skelbiamo konkurso rangos darbams finansuoti. Dar 202 mln. eurų ES paramos finansavimą Lietuva jau yra užsitikrinusi. Atsižvelgiant į tai, kad ES 2014-2020 m. daugiametė finansinė perspektyva baigiasi, „Rail Baltica“ įgyvendinti skirtos dotacijos turi būti panaudotos vėliausiai iki 2023 m., tad šiuo atveju negalime gaišti ir norėdami užbaigti projektą laiku, turime pradėti vykdyti darbus kuo greičiau“, – cituojamas K. Sankovski.

Skelbiama, kad pagal 2017 m. atliktą sąnaudų-naudos analizę ir ekspertiniu vertinimą, bendras finansavimo poreikis geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena statybai sudaro 977 mln. EUR, iki 85 proc. projektas bus finansuojamas iš ES fondų.

Netrukus kvalifikacijos atitikimo konkursus ketinama skelbti ir likusiai „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena statybos ketvirtajai prikimo objektų grupei – jungiamųjų automobilių kelių statybai.

Skelbiamų pirkimų dokumentai – Centriniame viešųjų pirkimų portale.