Tyrimo rezultatai leis geriau identifikuoti sektoriaus, regiono ar šalies socialines bei ekonomines problemas, išmatuoti regioninę inovacinę atskirtį šalies mastu, identifikuoti nykstančius ar besivystančius sektorius, stebėti konkurencinės aplinkos pokyčius.

Inovacijos augina žmonių pajamas

Pasak jų, šiandien visuomenėje, o ypač verslo aplinkoje, dažnai girdimas „inovacijų" terminas, eiliniam Lietuvos gyventojui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti svetimas ir bereikšmis. Tačiau inovacijų diegimas šalyje, o ypač aktyviai veikiančių inovatyvių įmonių veikla, yra viena iš svarbiausių sąlygų siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir patogesnės kasdienybės kiekvienam iš mūsų.

Inovacijos iš esmės reiškia naujų dalykų kūrimą arba esamų dalykų tobulinimą. Tai gali būti naujas produktas, efektyvesnis būdas ką nors atlikti ar net nauja idėja, kuri pakeičia mūsų požiūrį į pasaulį. Žvelgiant iš paprasto žmogaus perspektyvos, inovacija gali būti išmanusis telefonas kiekvieno žmogaus rankose, elektromobilis kelyje, ar net apsipirkimas internetu, kuris taupo brangų laiką. Taigi, inovacijos skatina pažangą, daro mūsų gyvenimą lengvesnį ir dažnai malonesnį.

Dr. Vaida Pilinkienė.

KTU EVF nuotr.

Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės (KTU EVF) dr. Vaidos Pilinkienės, ekonominiu požiūriu inovacijos laikomos pagrindine ilgalaikio ekonomikos augimo varomąja jėga.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad regionuose, kuriuose veikia daug inovatyvių įmonių, kuriamos naujos darbo vietos, didėja produktyvumas, auga bendroji pridėtinė vertė ir pajamų lygis. Įmonių lygmeniu, inovacijos taip pat yra labai svarbios, nes padeda išlaikyti konkurencingumą, prisitaikyti prie pokyčių ir patenkinti klientų poreikius", – sako pranešime cituojama V. Pilinkienė.

Mokslininkės teigimu, be inovacijų įmonės rizikuoja atsilikti ir prarasti aktualumą sparčiai besivystančiame pasaulyje.

„Tačiau inovacijas galima suprasti skirtingai, todėl įmonių pažangumui nustatyti yra pasitelkiamas įmonių inovatyvumo vertinimas. Nors tai yra sudėtingas procesas, paprastai tariant tai padeda suprasti kaip veiksmingai įmonėse skatinamos naujos idėjos ir kaip jos paverčiamos praktiniais sprendimais", – pabrėžia tyrimui vadovaujanti mokslininkė.

Būtina įvertinti įmonių inovatyvumą

Šiandien įmonių inovatyvumo vertinimas tampa vienu iš pagrindinių bet kurios šalies ekonominės ir inovacinės politikos uždavinių.

„Todėl formuojant ir įgyvendinant šios politikos priemones bei veiksmus, būtinas tikslus ir savalaikis įmonių inovatyvumo padėties vaizdas tiek sektoriniu, tiek regioniniu, tiek visos šalies mastu. Tiksliai įvertinus įmonių inovatyvumo lygį, užtikrinama, kad skiriama parama ir investicijos, atitenkančios įvairioms inovatyvioms idėjoms bei iniciatyvoms, būtų nukreipiamos skatinti technologinę pažangą ir ekonominę plėtrą", – sako V.Pilinkienė.

Pasak jos, tai turi ir tiesioginę įtaką ne tik šalies ekonominei politikai, bet ir paprastam gyventojui. Inovatyvios įmonės dažnai padeda kurti pažangiausias technologijas, tobulina sveikatos srities produktus ir paslaugas, kuria tvarią aplinką, kuri tiesiogiai gerina žmonių gyvenimo kokybę.

„Pavyzdžiui, pažanga sveikatos priežiūros srityje gali lemti geresnį gydymą ir geresnius visuomenės sveikatos rezultatus, o technologijų inovacijos gali padaryti kasdienes užduotis dar efektyvesnes. Be to, įmonės, diegdamos naujoves, kuria naujas pramonės šakas ir galimybes, todėl atsiranda geresnės darbo perspektyvos, didesni atlyginimai, naujos karjeros galimybės bei ekonominis saugumas šalyje", – pabrėžia KTU mokslininkė.

Freepik nuotr.

Vertinimuose – spragos

Įmonių inovatyvumui vertinti paprastai pasitelkiami tradiciniai metodai, paremti apklausų ir patentų duomenimis, tačiau jie nesuteikia išsamaus ir savalaikio įmonių inovatyvumo vaizdo, ypač skaitmeninės transformacijos kontekste.

Yra keletas problemų, su kuriomis dažniausiai susiduriama tai atliekant. Pirmiausia, tradiciniai kiekybiniai metodai dažniausiai yra grindžiami apklausomis, kuriose įmonių inovatyvumas apsprendžiamas pagal imtį, dėl ko tikėtinos inovatyvumo vertinimo paklaidos.

Be to, šio pobūdžio tyrimai dažnai yra užima daug laiko ir yra brangūs. Kita problema – vertinimo procese yra fiksuojamas gana didelis laiko tarpas nuo apklausos pradžios iki rezultatų gavimo, atsiranda periodiškumo problema.

Galiausiai, dėl reto apklausų periodiškumo įmonių inovatyvumo vertinimas ir įžvalgų generavimas mikroekonominiu, sektoriniu ir makroekonominiu lygmeniu tampa sudėtingas, taip pat, sunku įvertinti šiuos pokyčius realiuoju laiku.

Tačiau, KTU profesorės V. Pilinkienės nuomone, šias problemas išspręsti įmanoma pasitelkiant naujausius metodus ir pertvarkant tradicinius procesus, todėl tyrėjų komanda startuoja su nauju moksliniu projektu, kuriame pasitelkiamas būtent DI.

Leis išvengti trūkumų

Vieno iš projekto tyrėjų KTU EVF doc. dr. Andriaus Grybausko nuomone, dinamiškame skaitmeninės transformacijos kontekste įmonių inovatyvumo vertinimui tikslinga pasitelkti DI grįstus metodus, matuojant iš esmės visų šalies ar sektoriaus įmonių populiacijos inovatyvumo lygį pagal informaciją pateiktą įmonių internetiniuose puslapiuose.

Dr. Andrius Grybauskas.

KTU EVF nuotr.

Siekiant surinkti reikiamą informaciją, planuojama naudoti automatizuotą duomenų gavybos prieigą (angl. web scraping), DI algoritmus, o informacijos apdorojimui įveiklinti neuroninius tinklus (angl. natural language processing, neural networks).

Duomenų gavybos algoritmai naudojami, norint išgauti tyrimams reikalingus rodiklius iš didelių duomenų bazių ir paversti vertinga ekonomine informacija su kuo mažesniu laiko vėlavimu. Ši mokslinių tyrimų prieiga suteikia akivaizdų pranašumą lyginant su patentų tyrimų metodais bei leidžia išvengti apklausomis grįsto įmonių inovatyvumo vertinimo trūkumų ir periodiškumo problemų.

Didžiųjų duomenų gavyba tampa vienu iš perspektyviausių ekonominės analizės būdų, o neuroninių tinklų naudojimas ekonomikoje vis dažniau populiarėja.

Be naujos metodologijos suformulavimo ir regiono inovacinės atskirties išmatavimo, KTU EVF mokslininkų atliekamų tyrimų rezultatai prisidės prie tarpdiscipliniškumo plėtojimo ekonomikos mokslo, didžiųjų duomenų bei DI integracijos požiūriu. Šalies ekonominių tyrimų kontekste tai bus novatoriški sprendimai, skatinantys naują požiūrį į ekonomikos analitikos ir modeliavimo tyrimus.

Tyrimą atlieka KTU Ekonomikos ir verslo fakultetų mokslininkų grupė, kuriai priklauso prof. dr. Vaida Pilinkienė (projekto vadovė), prof. dr. Alina Stundžienė, prof. dr. Mantas Vilkas, doc. dr. Andrius Grybauskas ir dokt. Mantas Lukauskas.