Lietuvos investuotojai plės saulės jėgainių portfelį: statys 10 jėgainių Latvijoje
2024-07-11 13:21
Atsinaujinančios energetikos investicinių fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management", vykdanti veiklą Baltijos bei Vidurio Rytų Europos šalyse, ir bankas „Swedbank AS" susitarė dėl 20 mln. eurų finansavimo 57 MW galios saulės jėgainių portfelio statyboms Latvijoje.

Freepik nuotr.
„Swedbank AS" suteikė 20 mln. eurų paskolą įmonėms, priklausančioms uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Clean Energy Infrastructure Fund" (CEIF), kurį valdo „Modus Asset Manangement".
Povilas Pečiulis.
„Modus Asset Management“
nuotr.
Numatoma, kad bendra metinė portfelio elektros energijos gamyba sieks 64 GWh. Pirmosios portfelį sudarančios jėgainės pradės veikti dar šiais metais, o likusios – kitų metų pradžioje. Jėgainėse bus naudojami pažangūs dvipusiai saulės moduliai su vienos ašies sekimo ir fiksuoto kampo technologijomis, kad būtų užtikrintas kuo didesnis efektyvumas ir energijos gamyba.
Jevgenijs Ivanovs.
„Swedbank AS"
nuotr.
„Ši investicija į saulės elektrinių portfelį reikšmingai prisidės prie mūsų šalies ir daugelio namų ūkių perėjimo prie energetinės nepriklausomybės. Mūsų siekis skatinti tvarius energetikos sprendimus puikiai dera su „Modus Asset Management" veikla. Investuodami į atsinaujinančiosios energijos gamybą užtikriname tvaresnę ateitį bei patikimus energijos šaltinius ateinančioms kartoms", – teigia pranešime pacituotas Jevgenijs Ivanovs, „Swedbank AS" valdybos narys ir verslo klientų skyriaus vadovas.
CEIF yra ketvirtasis atsinaujinančiosios energetikos investicinis fondas, kurį 2023 m. įsteigė „Modus Asset Management". Fondas investuoja Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose Vidurio Rytų Europos šalyse, atitinka aukščiausią tamsiai žalią (angl. „Dark Green") finansinių produktų tvarumo reitingą ir yra orientuotas į ilgalaikes investicijas. Fondas daugiausia dėmesio skiria saulės ir vėjo jėgainėms bei energijos kaupimo sistemoms. Fondo tikslinis dydis yra 200 mln. eurų, o maksimalus dydis – 350 mln. eurų. Numatoma, kad bendra fondo valdomų objektų galia sieks 600 MW.
Gautos lėšos bus skirtos 57 MW galios saulės jėgainių portfelio, kurį sudaro 10 atskirų projektų Latvijoje, statyboms.
Povilas Pečiulis.
„Modus Asset Management“
nuotr.
Numatoma, kad bendra metinė portfelio elektros energijos gamyba sieks 64 GWh. Pirmosios portfelį sudarančios jėgainės pradės veikti dar šiais metais, o likusios – kitų metų pradžioje. Jėgainėse bus naudojami pažangūs dvipusiai saulės moduliai su vienos ašies sekimo ir fiksuoto kampo technologijomis, kad būtų užtikrintas kuo didesnis efektyvumas ir energijos gamyba.„Vertiname besitęsiančią partnerystę su „Swedbank" bei galimybę pradėti bendradarbiavimą Latvijoje. Statomų saulės jėgainių portfelis yra vienas didžiausių šalyje ir leis kasmet aprūpinti tvaria elektros energija daugiau nei 30 000 namų ūkių. Šis saulės jėgainių portfelis dar labiau paspartins regiono energetikos perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių ir sustiprins vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus", – sako pranešime cituojamas Povilas Pečiulis, „Modus Asset Management" generalinis direktorius.
Jevgenijs Ivanovs.
„Swedbank AS"
nuotr.
„Ši investicija į saulės elektrinių portfelį reikšmingai prisidės prie mūsų šalies ir daugelio namų ūkių perėjimo prie energetinės nepriklausomybės. Mūsų siekis skatinti tvarius energetikos sprendimus puikiai dera su „Modus Asset Management" veikla. Investuodami į atsinaujinančiosios energijos gamybą užtikriname tvaresnę ateitį bei patikimus energijos šaltinius ateinančioms kartoms", – teigia pranešime pacituotas Jevgenijs Ivanovs, „Swedbank AS" valdybos narys ir verslo klientų skyriaus vadovas. CEIF yra ketvirtasis atsinaujinančiosios energetikos investicinis fondas, kurį 2023 m. įsteigė „Modus Asset Management". Fondas investuoja Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose Vidurio Rytų Europos šalyse, atitinka aukščiausią tamsiai žalią (angl. „Dark Green") finansinių produktų tvarumo reitingą ir yra orientuotas į ilgalaikes investicijas. Fondas daugiausia dėmesio skiria saulės ir vėjo jėgainėms bei energijos kaupimo sistemoms. Fondo tikslinis dydis yra 200 mln. eurų, o maksimalus dydis – 350 mln. eurų. Numatoma, kad bendra fondo valdomų objektų galia sieks 600 MW.
Žymės Energetinis saugumas, Kreditai, Paskolos ir kreditai, Saulės elektrinių parkas, Užsienio rinkos
Infrastruktūra
2026-07-13 11:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aštuoniems savivaldybių projektams skyrė 8,36 mln. eurų finansavimą elektros tinklų infrastruktūros plėtrai. Investicijos bus nukreiptos į laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų ir kitų investicinių teritorijų aprūpinimą reikiamais elektros pajėgumais. Tikimasi,...
2026-07-10 16:16
Energetikos ministerija viešai konsultacijai pateikė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma mažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas bei atsisakyti dalies perteklinių veiklos ribojimų. Tikimasi, kad pokyčiai sudarys palankesnes sąlygas teritorijų...
2026-07-10 09:20
Nuosekliai tęsdama šalies tiltų infrastruktūros atnaujinimą, „Via Lietuva“ pradeda kritinės būklės tilto per Tenenį rekonstrukciją Šilutės rajone, prie Žakainių kaimo. Daugiau kaip 913 tūkst. eurų vertės projektas užtikrins saugesnį ir patikimesnį susisiekimą vietos gyventojams bei tranzitiniam tran...
2026-07-09 15:57
Savivaldybės Lietuvoje vis aktyviau naudojasi galimybe steigti energetikos bendrijas, kurios tampa vienu iš būdų mažinti energetinį nepriteklių, stiprinti vietos energetinę nepriklausomybę ir mažinti viešojo sektoriaus išlaidas elektros energijai. Šiai iniciatyvai skirta beveik 193 mln. eurų valstyb...
2026-07-09 09:45
Siekiant gerinti kelių infrastruktūrą ir pritaikyti ją šiuolaikinių keliautojų poreikiams, „Via Lietuva“ atnaujina vieną svarbiausių šalies magistralinių kelių poilsio aikštelių. Prie kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 156-ajame kilometre, dešinėje kelio pusėje esančios aikštelės kapitalinis remontas...
2026-07-08 13:54
Vyriausybė pritarė Vandenilio įstatymo projektui ir susijusių teisės aktų pakeitimams – pirmą kartą Lietuvoje sukuriamas išsamus teisinis pagrindas vandenilio sektoriaus veiklai. Naujuoju reguliavimu siekiama sudaryti sąlygas konkurencingai, ekonomiškai pagrįstai ir patikimai žaliojo vandenilio rink...
2026-07-07 10:42
Zarasų aplinkkelio projektas pereina į realaus įgyvendinimo etapą – kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė viešąjį pirkimą privačiam partneriui atrinkti. Pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį pasirinktas partneris projektuosis, statys ir prižiūrės naująjį keli...
2026-07-07 07:52
Vilniuje prasideda naujas A. Goštauto ir Upės gatves sujungsiančio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto statybų etapas – po atramų įrengimo darbų bus montuojamos pagrindinės tilto konstrukcijos. Dėl didelių medinių elementų kėlimo iki vasaros pabaigos numatyti laikini transporto eismo ribojimai, o pirmosi...
2026-07-07 07:49
Vilniaus rajone prasideda vienas didžiausių pastarųjų metų valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros atnaujinimo etapų. Savivaldybės ir AB „Via Lietuva“ suderinti sprendimai leidžia spartinti strategiškai svarbių kelių rekonstrukciją, o gyventojai artimiausiais metais sulauks ne tik naujos asfalto ...
2026-07-03 14:30
Lietuvoje sparčiai augant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, Energetikos ministerija kartu su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) siūlo naują sezoninį elektros persiuntimo tarifą. Planuojama, kad nuo 2027 m. keturių laiko zonų planą pasirinkę gyventojai ir verslas vasaros m...
2026-07-01 09:53
Anykščių rajone pradėjo veikti Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ įrengtas 25 MW galios ir 65 MWh talpos energijos kaupiklių parkas (BESS). Kartu su 78,5 MW galios Anykščių saulės parku jis sudaro hibridinį energetikos objektą, kuris didins elektros sistemos lankstumą i...
2026-06-30 09:48
Magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys prasideda dar dviejų viadukų – Vaitkuškio (64,609 km) ir Kurėnų (78,424 km) – rekonstrukcijos darbai. Dėl planuojamų griovimo ir statybos etapų po viadukais esančiuose krašto keliuose bus taikomi laikini eismo ribojimai, todėl vairuotojams rekomenduojama i...
2026-06-29 13:50
Lietuvos automobilių kelių infrastruktūros atnaujinimas tęsiasi – Kretingos rajone pradedami magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga remonto darbai. Dviem etapais įgyvendinamas daugiau kaip 2,4 mln. eurų vertės projektas pagerins susisiekimą tarp Kretingos, Vydmantų ir Palangos, tačiau vairuotojams...
2026-06-25 13:35
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ žengė į naują veiklos etapą – pirmą kartą komercinę infrastruktūros vertinimo paslaugą suteikė savivaldybei. Marijampolės savivaldybės užsakymu bendrovė atliko tiltų būklės apžiūrą ir taip pradėjo savivaldybėms skirtų kelių bei inžinerinių statinių vertin...
2026-06-25 10:38
Vykdant plataus masto kelių infrastruktūros atnaujinimą, valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ 2026–2027 m. pradeda vieno didžiausių pastarųjų metų projektų įgyvendinimą – beveik 38 km ilgio A1 automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo rekonstrukciją. Darbus atliks akcinė bendrovė „Kauno tilt...
2026-06-25 09:23
Nuo 2027 metų Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ žymi esminį pokytį šalies kelių finansavimo modelyje. Naujoji tvarka numato, kad autobusų ir krovininio transporto valdytojai už naudojimąsi magistraliniais bei krašto keliais mokės pagal faktiškai nuvažiuotą ...
2026-06-23 10:24
„Via Lietuva“ pradeda plataus masto gyvenviečių infrastruktūros gerinimo programą – 39 Lietuvos savivaldybėse bus atnaujinti 43,4 km valstybinės reikšmės kelių ruožų, kurie miesteliuose atlieka pagrindinių gatvių funkciją. Investicijoms skiriama apie 10 mln. eurų, darbus planuojama užbaigti iki 2026...
2026-06-23 08:23
Šventosios jūrų uosto atkūrimas pasiekė svarbiausią etapą – Palangos miesto savivaldybė pasirašė pagrindinių infrastruktūros darbų rangos sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia UAB „Tilsta“. Daugiau nei 38 mln. eurų vertės projektas apima molų, krantinių ir kitos būtinosios infrastruktūros staty...
2026-06-18 13:35
Vilniuje pristatyta Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros galimybių studija, kurioje pirmą kartą viename dokumente suformuota viso šalies geležinkelių tinklo ilgalaikė vizija iki 2050 metų ir dar tolimesnei perspektyvai. Nacionaliniu mastu atlikta analizė vertina skirtingus infrastruktūros plėt...
2026-06-18 10:57
Elektros energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių Lietuvoje sparčiai auga, tačiau vien pagaminti žaliąją energiją nebeužtenka. Vis svarbiau tampa gebėjimas ją sukaupti ir panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Būtent todėl elektros energijos kaupiklių sistemos tampa vienu svarbiausių energe...
























































| www.julija.eu