Abiejų šalių delegacijose, kuriose dirbo po 10 kiekvienos šalies atstovų, susitiko aukščiausi „Lietuvos geležinkelių“ ir PKP PLK struktūrinių padalinių vadovai, tiesiogiai atsakingi už infrastruktūros priežiūros, strategijos, investicijų valdymo, eksploatacijos, techninės integracijos, standartų nustatymo, keleivių vežimo, eismo valdymo bei „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo veiklas.

Geležinkelio ruožo apžiūros metu buvo vertinama „Rail Baltica“ Lenkijos ruožo Balstogė – Elkas – Trakiškiai (Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena) būklė, aptartos linijos būklės gerinimo galimybės atskirose atkarpose, aplankyta ir aptarta Mockavos stoties infrastruktūra ir jos galimybės pasiūlyti paslaugas verslui, įvertintos Šeštokų stoties perkrovimo tarp skirtingo pločio vėžių galimybės, tartasi dėl ruožo pervažų modernizavimo galimybių, Kaune apžiūrėta pastatytos europinės 1435 mm vėžės numatoma jungtis su Kaunas – Palemonas projektu.

„Siekiant sėkmingai įgyvendinti „Rail Baltica“ projekto idėją efektyviai sujungti Baltijos šalis su Vakarų Europa, Lenkija vaidina ypatingai svarbų vaidmenį, nuo kurios veiksmų didele dalimi priklauso šios linijos greitis ir kokybė. Džiaugiamės, kad lenkai labai atsakingai ir supratingai žiūri į šio didžiausio Baltijos šalių projekto strateginę svarbą ir imasi aktyvių bei ryžtingų žingsnių planuodami greitinti geležinkelio liniją Lenkijos teritorijoje“, – pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovski.

Aukščiausių ekspertų dviejų dienų susitikimo metu aptarta ruožo Elk-Kaunas skyriaus atkūrimo, siekiant padidinti keleivinių traukinių transporto pajėgumą ir greitį perspektyva, infrastruktūros prieinamumo ir suderinamumo projektai, signalizavimo sistemų sąveikos problemų sprendimas, PKP PLK turimos technikos priemonių nuomos galimybės, programinės įrangos diegimo ir daug kitų svarbių techninių bei organizacinių klausimų.

„Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai - Suomija.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Projekto socialinė ekonominė nauda viršys 16 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais. Šiuo metu europinė vėžė jau yra nutiesta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Ja gali važiuoti tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai.