Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteikta teisinė apsauga
2018-04-16 13:36
2018 m. balandžio 16 d. vykusiame antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, veikiančios prie Kultūros paveldo departamento, posėdyje priimtas nutarimas suteikti Vaižganto g. 13D, Kaune esančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui apsaugą įrašant į Kultūros vertybių registrą. Jau kitą dieną po posėdžio planuojamas aukcionas, kuriame ketinama pastatą parduoti.
Kultūros paveldo departamento nuotr.
Radijo stoties pastato įrašymas buvo vykdomas skubos tvarka, nes pastatui gali iškilti realus pavojus, jeigu bus parduodamas 2018 m. balandžio 17 d. organizuojamame aukcione su galimybe nugriauti. Taip pat visuomenė išreiškė susirūpinimą ir aktyviai teikė raštus dėl šio pastato apsaugos suteikimo, lėmusius spartesnį procesų vykdymą.
„Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 metais iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai. Ši stotis reikšminga tiek Lietuvos modernizmo istorijai, tiek valstybingumo formavimosi procesuose“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 m. ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito buvo pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, kurias dengė žemių pylimas. 1915 m. radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, kuri Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. liepos 9 d. pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.
Po 1923–1926 m. prancūzų bendrovės „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos. 1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 m. Iki šiol pirmosios radijo stoties pastatas priklausė Lietuvos radijo ir televizijos centrui.
Pranešama, kad pastatas jau buvo pripažintas kultūros paveldo vietovės – Miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji (u.k. 31280) vertingąja savybe, tačiau nebuvo įrašytas kaip atskiras objektas. 2018 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo kultūros paveldo antrosios vertinimo tarybos nutarimu pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas, kuriam suteiktas unikalus kodas – 42710.
Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o nustatytų vertingųjų savybių pobūdis yra unikalus architektūrinis bei unikalus istorinis. Saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.
Europai trūksta kokybiško ir įperkamo būsto, tačiau sprendimas nebūtinai yra naujų pastatų statyba. Didelė dalis pastatų, kuriuose Europa gyvens 2050 metais, jau stovi. Vis dėlto nemažai jų yra energiškai neefektyvūs, neatitinka gyventojų poreikių arba neužtikrina sveikos gyvenamosios aplinkos. Todė...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
Gedimino prospekte esantis valstybės pastatas netrukus pasikeis iš esmės – bus keičiamas jo fasadas, pertvarkomos konstrukcijos ir atnaujinamos inžinerinės sistemos. Į 21 mln. eurų vertės modernizacijos projektą investuojama ne tik dėl šiuolaikiškesnių darbo erdvių: siekiama energijos sąnaudas sumaž...
Vilniaus Žvėryne baigtas statyti naujas „Sugihara“ klinikos pastatas, kurio architektūra išsiskiria dinamišku fasadu, o sprendiniai pritaikyti aplinkinio kraštovaizdžio kontekstui. Keturių aukštų, daugiau nei 1,8 tūkst. kv. m ploto pastato statybas Paribio g. 34 užbaigė generalinė rangovė „Naresta“....
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...
Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) pradėta beveik 4,6 tūkst. kv. m ploto maisto papildų gamyklos statyba. Dviejų aukštų pastate bus įrengta ir tyrimų laboratorija, o projektą planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.
Vilniaus daugiafunkciame komplekse tikslinami Nacionalinio stadiono, sporto centro, darželio ir kultūros bei ugdymo centro sprendiniai. Vilniaus miesto taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams, kurie, savivaldybės teigimu, leis geriau pritaikyti infrastruktūrą naudotojų poreikiams, tačiau nek...
Vilniaus universitetas (VU) nutraukė 32,8 mln. eurų vertės naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Saulėtekio mokslo slėnyje darbai faktiškai sustojo, o universitetas dėl nustatytų pažeidimų ketina pasinaudoti rangovo pateiktu sutarties įvykd...
Vilniaus verslo komplekse „3Burės“ per artimiausius metus numatoma naujų pokyčių: bus įrengta terasa su sporto aikštele ir padelio kortais, atnaujinami liftai bei kita infrastruktūra. Į komplekso modernizavimą ir tvarumo sprendimus per pastaruosius dvejus metus bei artimiausiu laikotarpiu iš viso pl...
| www.julija.eu