2025 m. liepos 6 d. sekmadienis, 14:00:02
Reklama  |  facebook

Marius Vaščega: Investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, klojame pamatus ateities ekonomikai

2017-04-03 13:55
Marius Vaščega yra Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Kaip sako pats portalo www.statybunaujienos.lt pašnekovas, ekonomikos politikos klausimais jis yra „Europos Komisijos akys, ausys ir balsas Lietuvoje“, tarpininkas ir tiltas tarp Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos.
nuotrauka
Marius Vaščega, Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.


Minimos įmonės
OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas,

Europos Komisija pasiūlė penkis Europos Sąjungos ateities scenarijus

„Brexit“ verčia dar kartą pergalvoti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji turi gyvuoti toliau. O scenarijai svarstomi įvairiausi, taip pat ir griūties. Kokias ES ateities vizijas siūlo Europos Komisija?

Mes matome ES pasiekimus, bet matome ir tai, kad ne visus žmones jie pasiekia. „Brexit“, be abejonės, sukėlė nerimo. Rinkimai Olandijoje baigėsi, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodys Europos Sąjungos kryptį. Bet Europos Komisija nesėdi laukdama rinkimų.

Šį pavasarį sueina 60 metų nuo Romos sutarties, kuri yra ES pradžių pradžia, pasirašymo. Ir tai yra gera proga pasvarstyti, kokia galėtų būti mūsų ateitis. Europos Komisija ką tik pateikė penkis mūsų ateities scenarijus, kurie bus svarstomi Europos institucijose ir visose ES valstybėse, kad per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus rinkėjai galėtų išsakyti nuomonę dėl ES krypties.

Pirmasis scenarijus siūlo laikytis esamos darbotvarkės.

Antrasis scenarijus siūlo susiaurinti Europos Sąjungos veiklą, paliekant galbūt tik laisvąją prekybinę zoną arba bendrąją rinką.

Trečias scenarijus palieka galimybę atskiroms valstybėms judėti tam tikrose srityse greičiau ir turėti daugiau integracijos. Tokiu būdu atskirų valstybių grupės gali nuspręsti bendradarbiauti pasirinktose srityse.

Ketvirtas scenarijus numato galimybę ES apsispręsti, kuriose srityse norime judėti kartu – bet ne kaip atskirų valstybių grupės, o visa ES.

Na, o penktas scenarijus numato, kad mes turime dideliu greičiu eiti prie dar didesnio suartėjimo, dar didesnio centralizavimo.
Komisija, pateikdama galimus scenarijus, pakvietė valstybes nares ir Europos piliečius diskutuoti. Norime sutarimo: kad ir kuria kryptimi nuspręstume judėti, tai turi būti ne kažkieno diktuojamas, bet visų bendras sprendimas.

Europos Komisijos prioritetas – investicijos ir verslo aplinka

Kol kas gyvename „ES laiku“, tad pakalbėkime apie aktualijas. Viena iš Jūsų kompetencijų sričių – Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – yra svarbiausias Investicijų plano Europai elementas. Kuo šis vadinamasis Junkerio planas gali būti naudingas Lietuvai?

Tai yra viena iš didžiausių Junkerio komisijos iniciatyvų – Investicijų planas Europai. Ką mes matome? Po krizės atlikta nemažai svarbių darbų, tokių, kaip finansinės drausmės suvaldymas, siekiant, kad nedidėtų valstybių skolos, kad biudžetų deficitai būtų tvarūs, kad jie nekeltų didesnių problemų. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, pradėjo struktūrines reformas: vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka, pertvarkomas socialinis modelis, numatyta daug kitų dalykų.

Bet labai svarbios yra investicijos, be kurių ekonomikai sudėtinga vystytis. Todėl pagrindinis Junkerio komisijos prioritetas yra investicijos, kurioms labai svarbi investicinė aplinka. Siekiant ją pagerinti, – tiek visos Europos kartu, tiek kiekvienos valstybės narės atskirai – būtina identifikuoti problemas ir keisti situaciją. Bet kartu norima sukurti ir pateikti naujų finansavimo šaltinių, kurie galėtų finansuoti tas investicijas.

Toks šaltinis yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Šis fondas – tai nauju būdu panaudojamos viešosios lėšos, kai ES suteikia garantiją, kurios pagrindu Europos Investicijų bankas, t.y. ES bankas, skolina pinigus rizikingesniems projektams. Apie šį fondą nedaug kas yra girdėjęs, nors Lietuvoje jau yra keletas projektų, finansuotų kaip tik iš šio šaltinio.

Iš Europos strateginių investicijų fondo bus iš dalies finansuojama ir kogeneracinės jėgainės Vilniuje statyba. Kada planuojamos pirkimo procedūros, tiksliau galėtų pasakyti bendrovė „Lietuvos energija“, o projektą planuojama įgyvendinti 2018 metais. Jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks apie 88 MW, šiluminė – apie 229 MW. Skaičiuojama, kad statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastatytoje jėgainėje turėtų būti sukurtos bent 75 nuolatinės darbo vietos.

Ar būtų finansuojama analogiška jėgainė ir Kaune, atsakyti sunku, nes prieš deginant komunalines atliekas jas reikėtų maksimaliai panaudoti ir perdirbti. Tad svarbu skaičiuoti ir įvertinti, ar Lietuvai reikia dar vienos tokios jėgainės.

Kaip veikia Europos strateginių investicijų fondas?

Nuotraukoje – Marius Vaščega (su mikrofonu)

Į ESIF galima kreiptis bet kada – valstybėms narėms nėra jokių kvotų. Tačiau reikia suvokti, kad kalbama apie labai dideles pinigų sumas, gerokai didesnes nei struktūriniuose fonduose.

Komisija siekia fondu pritraukti 500 mlrd. eurų naujų investicijų. Fondas skolina geresnėmis sąlygomis negu rinkoje, tačiau tai nėra dotacijos. Kadangi EK siekia, kad į fondą ateitų ir privačių lėšų, skolinama su sąlyga, kad projektas būtų finansuojamas taip pat ir privačiomis lėšomis.

Europos Komisijos atstovybė gali padėti susiorientuoti, ypač didelių projektų kūrėjams. Tik reikia žinoti, kad fondas tiesiogiai skolina projektams, kurių vertė yra daugiau negu 10 mln. eurų.

Pavyzdžiui, fondas vertino kelio Vilnius – Utena finansavimo galimybes. Šis projektas, išankstiniais duomenimis, galėtų būti finansuojamas iš ESIF lėšų. Finansavimą Vilniaus oro uosto plėtrai taip pat suteikė ESIF.

Be abejonės, ESIF siūlo įvairius skolinimo instrumentus ir smulkių bei vidutinių įmonių projektams, tačiau tokiu atveju finansavimas teikiamas ne tiesiogiai, o per Europos investicijų fondo atrinktus tarpininkus Lietuvoje. Šiuo metu tokie tarpininkai yra Šiaulių bankas, „Swedbank“ bei „OP Corporate Bank“.

Kalbant apie finansavimą, reikia įvertinti tai, kad mes vis dar nemažai gauname struktūrinių fondų lėšų, o iki 2020 m. numatytos didelės sumos. Be jokios abejonės, parankiau yra gauti dotaciją: jeigu įmanoma ją gauti, mažiau norinčių kreiptis į strateginių investicijų fondą. Tačiau artėjant 2020 m. ir galvojant, kaip mes toliau gyvensime, kai dotacijų iš struktūrinių fondų mažės, tokie šaltiniai kaip Strateginių investicijų fondas būtinai turės tapti Lietuvai svarbesni. Taigi visada reikia matyti kontekstą ir numatyti tam tikrą perspektyvą.

Pasigenda Lietuvos investicijų į inovatyvias technologijas

Pokalbio pradžioje minėjote, kad EK svarbi valstybių narių verslo aplinka. Kaip vertinama Lietuvos verslo aplinka?

Iš esmės Lietuva atrodo neblogai. Problemiškiausia yra tai, kad labai mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development). O tai turėtų būti prioritetinė sritis, jeigu norime, kad ekonomika augtų ir gerovė Lietuvoje didėtų. Tai ypač svarbu mažėjant gyventojų skaičiui ir kylant atlyginimams. Mums reikia pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių, prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų.

Marius Vaščega (kairėje)

Šiame kontekste Lietuvai būtina įvertinti inovacijų politiką, kuri, atrodo, – tai pastebi ir Europos Komisija, – turi problemų dėl koordinavimo. Būtent investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, mes klojame pamatus savo ateities ekonomikai.

Šiame kontekste taip pat turime įvertinti ir tai, kaip apskritai investicijoms naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Praėjusį rudenį Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą apie neefektyviai naudojamas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas.

Taigi, norėdami daugiau investuoti iš valstybės lėšų, mes turime užtikrinti, kad jos bus panaudotos efektyviai.

Peržiūrima direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų

Lietuvai, kaip ir ne vienai ES valstybei, svarbus yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tačiau ekonomiškai stipresnės šalys randa būdų, kaip šį procesą apsunkinti. Kokia situacija su komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūra?

Prieš metus Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl komandiruojamų darbuotojų. Sprendimas dar nepriimtas.

Diskusijos dėl direktyvos pradėtos siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kuomet komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiamas žymiai žemesnis socialinio užtikrinimo lygis, negu yra toje valstybėje. Kadangi įmonei tai kainuotų mažiau, prasidėtų prie socialinių standartų žemėjimo vedanti konkurencija, nes vienai įmonei būtų taikomi vienokie reikalavimai, kitai – kitokie.

Kita vertus, reikia situaciją vertinti ir iš darbuotojo pusės: kodėl jų socialinės garantijos turėtų būti mažesnės, negu tos šalies darbuotojų?

Europos Komisija siekia, kad komandiruojami darbuotojai būtų traktuojami taip, kaip ir tos pačios srities vietiniai darbuotojai. Derybos dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros tebevyksta, tad Lietuva ir kitos valstybės narės turi galimybę pareikšti savo nuomonę.

Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2025-07-04 09:57
Aplinkos ministerija rengia Socialinio klimato planą – svarbų nacionalinį dokumentą, pagal kurį bus planuojamas Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimas Lietuvoje. Šios lėšos bus skirtos padėti tiems gyventojams ir įmonėms, kuriuos gali paveikti pastatų ir kelių transporto sektori...
nuotrauka
2025-07-04 09:48
Šiandien KTU prasideda priėmimo į magistrantūros studijas antrasis etapas. Pasibaigus pirmajam etapui, studijų sutartis pasirašė net 724 stojantieji, o tai yra 18 proc. daugiau nei pernai. Šiais metais daugiausia dėmesio sulaukė informatikos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos, elektronikos, elek...
nuotrauka
2025-07-04 09:17
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, bus teikiamos ir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Nors bus galima pateikti prašymus dėl valstybinės žemės ir seniau buvusiomis priemonėmis, NŽT kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe teikti prašymus ...
nuotrauka
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
nuotrauka
2025-07-03 15:45
Aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo...
nuotrauka
2025-07-03 15:14
Liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje svarstytas klausimas dėl branduolinės energetikos plėtros galimybių Lietuvoje. Pasitarimo metu pritarta Energetikos ministerijoje sudaryti darbo grupę, kurioje numatytas Ignalinos atominės elektrinės dalyvavimas rengiant branduolinės energetikos plėtros ...
nuotrauka
2025-07-03 13:11
Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo šių metų liepos 1 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė naują kvietimą, kuriam skirta 8,5 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-03 07:16
Naujoji „Geberit FlowFit“ vamzdynų sistema, skirta geriamajam vandeniui ir šildymui, pranoksta klasikines analogiškas sistemas spartesnio montavimo galimybėmis. Ji suprojektuota taip, kad būtų išvengiama montavimo klaidų statybvietėse ir atitiktų pagrindinius montuotojų reikalavimus – patikimumą, hi...
nuotrauka
2025-07-02 12:49
Krašto apsaugos ministerija pradeda vystyti tipines kuopavietes Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) reikmėms Vilniuje, Ukmergėje, Pasvalyje ir Kelmėje. Pirmojo etapo darbus Vilniuje planuojama užbaigti 2027 metų pradžioje. Kuopavietė – tai mišrios paskirties pastatas su štabu, kareivinėmis, admi...
nuotrauka
2025-07-02 12:31
Energetikos ministerija atliko pakeitimus, kurie gaminantiems vartotojams, besistatantiems saulės elektrines, leis efektyviau išnaudoti gaunamas ESO technines sąlygas, o įsirengus saulės elektrinę, energijos kaupimo įrenginį ar prijungus vartojimo objektą, įmoka už techninių sąlygų parengimą bus grą...
nuotrauka
2025-07-02 09:15
Jau liepos mėnesio pradžioje buitinius elektros energijos vartotojus, pasirinkusius nepriklausomą tiekėją, pasieks atnaujintos sąskaitos už birželio mėnesį – jose bus aiškiai pateikiama informacija ne tik apie galutinę kainą, bet ir apie pigesnius elektros energijos tiekimo planus, kuriuos galima ri...
nuotrauka
2025-07-01 16:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino, kaip 2025 m. Lietuvoje vyksta savivaldybių pirkimų centralizacija. Iki šių metų birželio veikė 91 centrinė perkančioji organizacija (CPO), iš jų 85 – įsteigtos savivaldybių tarybų. Jos aptarnauja per 2,5 tūkst. pavaldžių įstaigų.
nuotrauka
2025-07-01 16:19
KTU Studentų miestelis sparčiai modernėja – vykdomi atnaujinimo darbai atspindi universiteto siekį kurti tvarią, inovatyvią ir bendruomenei draugišką aplinką. Nuo žaliųjų erdvių ir sporto infrastruktūros iki apšvietimo – visi šie pokyčiai yra nuoseklūs žingsniai link šiuolaikiško, tarptautinius stan...
nuotrauka
2025-07-01 15:14
Nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines – įsigalioja naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Ką šis pokytis reiškia gyventojams, kam bus skiriamos sukauptos lėšos ir ar tai padės pagerinti daugiabučių būklę, pasakoja daugiabučių administravimo ir prieži...
nuotrauka
2025-07-01 11:33
Seimas pritarė grupės parlamentarų Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui ir leido gėlo požeminio vandens gręžinius užregistruoti Žemės gelmių registre iki 2026 m. liepos 31 d.
nuotrauka
2025-07-01 09:32
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutarties sąlygos, pagal kurias paslaugos gavėjas privalo sumokėti atlygį net tuo atveju, kai tarpininkas realiai nesuteikė paslaugų, pažeidžia vartotojo teises ir yra nesąžiningos.
nuotrauka
2025-07-01 08:29
Seimas baigė antrąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 50 posėdžių, priėmė 279 teisės aktus, iš jų – beveik 200 įstatymų. Pavasario sesijoje patvirtinta mokesčių sistemos pertvarka, kuria siekiama prisidėti prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinim...
nuotrauka
2025-06-30 14:22
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja Žemės įstatymo pakeitimai, kurie leis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkams paprasčiau ir greičiau sudaryti žemės sklypo nuomos ar panaudos sandorį.
nuotrauka
2025-06-30 14:15
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno pareigybė. Ji skirta nagrinėti SVV subjektų skundus. Tam šiandien pritarė Seimas.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos