2021 liepos 28 d. trečiadienis, 20:28
Reklama  |  facebook

Marius Vaščega: Investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, klojame pamatus ateities ekonomikai

2017-04-03 13:55
Marius Vaščega yra Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Kaip sako pats portalo www.statybunaujienos.lt pašnekovas, ekonomikos politikos klausimais jis yra „Europos Komisijos akys, ausys ir balsas Lietuvoje“, tarpininkas ir tiltas tarp Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos.
nuotrauka
Marius Vaščega, Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.


Europos Komisija pasiūlė penkis Europos Sąjungos ateities scenarijus

„Brexit“ verčia dar kartą pergalvoti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji turi gyvuoti toliau. O scenarijai svarstomi įvairiausi, taip pat ir griūties. Kokias ES ateities vizijas siūlo Europos Komisija?

Mes matome ES pasiekimus, bet matome ir tai, kad ne visus žmones jie pasiekia. „Brexit“, be abejonės, sukėlė nerimo. Rinkimai Olandijoje baigėsi, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodys Europos Sąjungos kryptį. Bet Europos Komisija nesėdi laukdama rinkimų.

Šį pavasarį sueina 60 metų nuo Romos sutarties, kuri yra ES pradžių pradžia, pasirašymo. Ir tai yra gera proga pasvarstyti, kokia galėtų būti mūsų ateitis. Europos Komisija ką tik pateikė penkis mūsų ateities scenarijus, kurie bus svarstomi Europos institucijose ir visose ES valstybėse, kad per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus rinkėjai galėtų išsakyti nuomonę dėl ES krypties.

Pirmasis scenarijus siūlo laikytis esamos darbotvarkės.

Antrasis scenarijus siūlo susiaurinti Europos Sąjungos veiklą, paliekant galbūt tik laisvąją prekybinę zoną arba bendrąją rinką.

Trečias scenarijus palieka galimybę atskiroms valstybėms judėti tam tikrose srityse greičiau ir turėti daugiau integracijos. Tokiu būdu atskirų valstybių grupės gali nuspręsti bendradarbiauti pasirinktose srityse.

Ketvirtas scenarijus numato galimybę ES apsispręsti, kuriose srityse norime judėti kartu – bet ne kaip atskirų valstybių grupės, o visa ES.

Na, o penktas scenarijus numato, kad mes turime dideliu greičiu eiti prie dar didesnio suartėjimo, dar didesnio centralizavimo.
Komisija, pateikdama galimus scenarijus, pakvietė valstybes nares ir Europos piliečius diskutuoti. Norime sutarimo: kad ir kuria kryptimi nuspręstume judėti, tai turi būti ne kažkieno diktuojamas, bet visų bendras sprendimas.

Europos Komisijos prioritetas – investicijos ir verslo aplinka

Kol kas gyvename „ES laiku“, tad pakalbėkime apie aktualijas. Viena iš Jūsų kompetencijų sričių – Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – yra svarbiausias Investicijų plano Europai elementas. Kuo šis vadinamasis Junkerio planas gali būti naudingas Lietuvai?

Tai yra viena iš didžiausių Junkerio komisijos iniciatyvų – Investicijų planas Europai. Ką mes matome? Po krizės atlikta nemažai svarbių darbų, tokių, kaip finansinės drausmės suvaldymas, siekiant, kad nedidėtų valstybių skolos, kad biudžetų deficitai būtų tvarūs, kad jie nekeltų didesnių problemų. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, pradėjo struktūrines reformas: vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka, pertvarkomas socialinis modelis, numatyta daug kitų dalykų.

Bet labai svarbios yra investicijos, be kurių ekonomikai sudėtinga vystytis. Todėl pagrindinis Junkerio komisijos prioritetas yra investicijos, kurioms labai svarbi investicinė aplinka. Siekiant ją pagerinti, – tiek visos Europos kartu, tiek kiekvienos valstybės narės atskirai – būtina identifikuoti problemas ir keisti situaciją. Bet kartu norima sukurti ir pateikti naujų finansavimo šaltinių, kurie galėtų finansuoti tas investicijas.

Toks šaltinis yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Šis fondas – tai nauju būdu panaudojamos viešosios lėšos, kai ES suteikia garantiją, kurios pagrindu Europos Investicijų bankas, t.y. ES bankas, skolina pinigus rizikingesniems projektams. Apie šį fondą nedaug kas yra girdėjęs, nors Lietuvoje jau yra keletas projektų, finansuotų kaip tik iš šio šaltinio.

Iš Europos strateginių investicijų fondo bus iš dalies finansuojama ir kogeneracinės jėgainės Vilniuje statyba. Kada planuojamos pirkimo procedūros, tiksliau galėtų pasakyti bendrovė „Lietuvos energija“, o projektą planuojama įgyvendinti 2018 metais. Jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks apie 88 MW, šiluminė – apie 229 MW. Skaičiuojama, kad statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastatytoje jėgainėje turėtų būti sukurtos bent 75 nuolatinės darbo vietos.

Ar būtų finansuojama analogiška jėgainė ir Kaune, atsakyti sunku, nes prieš deginant komunalines atliekas jas reikėtų maksimaliai panaudoti ir perdirbti. Tad svarbu skaičiuoti ir įvertinti, ar Lietuvai reikia dar vienos tokios jėgainės.

Kaip veikia Europos strateginių investicijų fondas?

Nuotraukoje – Marius Vaščega (su mikrofonu)

Į ESIF galima kreiptis bet kada – valstybėms narėms nėra jokių kvotų. Tačiau reikia suvokti, kad kalbama apie labai dideles pinigų sumas, gerokai didesnes nei struktūriniuose fonduose.

Komisija siekia fondu pritraukti 500 mlrd. eurų naujų investicijų. Fondas skolina geresnėmis sąlygomis negu rinkoje, tačiau tai nėra dotacijos. Kadangi EK siekia, kad į fondą ateitų ir privačių lėšų, skolinama su sąlyga, kad projektas būtų finansuojamas taip pat ir privačiomis lėšomis.

Europos Komisijos atstovybė gali padėti susiorientuoti, ypač didelių projektų kūrėjams. Tik reikia žinoti, kad fondas tiesiogiai skolina projektams, kurių vertė yra daugiau negu 10 mln. eurų.

Pavyzdžiui, fondas vertino kelio Vilnius – Utena finansavimo galimybes. Šis projektas, išankstiniais duomenimis, galėtų būti finansuojamas iš ESIF lėšų. Finansavimą Vilniaus oro uosto plėtrai taip pat suteikė ESIF.

Be abejonės, ESIF siūlo įvairius skolinimo instrumentus ir smulkių bei vidutinių įmonių projektams, tačiau tokiu atveju finansavimas teikiamas ne tiesiogiai, o per Europos investicijų fondo atrinktus tarpininkus Lietuvoje. Šiuo metu tokie tarpininkai yra Šiaulių bankas, „Swedbank“ bei „OP Corporate Bank“.

Kalbant apie finansavimą, reikia įvertinti tai, kad mes vis dar nemažai gauname struktūrinių fondų lėšų, o iki 2020 m. numatytos didelės sumos. Be jokios abejonės, parankiau yra gauti dotaciją: jeigu įmanoma ją gauti, mažiau norinčių kreiptis į strateginių investicijų fondą. Tačiau artėjant 2020 m. ir galvojant, kaip mes toliau gyvensime, kai dotacijų iš struktūrinių fondų mažės, tokie šaltiniai kaip Strateginių investicijų fondas būtinai turės tapti Lietuvai svarbesni. Taigi visada reikia matyti kontekstą ir numatyti tam tikrą perspektyvą.

Pasigenda Lietuvos investicijų į inovatyvias technologijas

Pokalbio pradžioje minėjote, kad EK svarbi valstybių narių verslo aplinka. Kaip vertinama Lietuvos verslo aplinka?

Iš esmės Lietuva atrodo neblogai. Problemiškiausia yra tai, kad labai mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development). O tai turėtų būti prioritetinė sritis, jeigu norime, kad ekonomika augtų ir gerovė Lietuvoje didėtų. Tai ypač svarbu mažėjant gyventojų skaičiui ir kylant atlyginimams. Mums reikia pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių, prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų.

Marius Vaščega (kairėje)

Šiame kontekste Lietuvai būtina įvertinti inovacijų politiką, kuri, atrodo, – tai pastebi ir Europos Komisija, – turi problemų dėl koordinavimo. Būtent investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, mes klojame pamatus savo ateities ekonomikai.

Šiame kontekste taip pat turime įvertinti ir tai, kaip apskritai investicijoms naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Praėjusį rudenį Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą apie neefektyviai naudojamas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas.

Taigi, norėdami daugiau investuoti iš valstybės lėšų, mes turime užtikrinti, kad jos bus panaudotos efektyviai.

Peržiūrima direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų

Lietuvai, kaip ir ne vienai ES valstybei, svarbus yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tačiau ekonomiškai stipresnės šalys randa būdų, kaip šį procesą apsunkinti. Kokia situacija su komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūra?

Prieš metus Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl komandiruojamų darbuotojų. Sprendimas dar nepriimtas.

Diskusijos dėl direktyvos pradėtos siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kuomet komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiamas žymiai žemesnis socialinio užtikrinimo lygis, negu yra toje valstybėje. Kadangi įmonei tai kainuotų mažiau, prasidėtų prie socialinių standartų žemėjimo vedanti konkurencija, nes vienai įmonei būtų taikomi vienokie reikalavimai, kitai – kitokie.

Kita vertus, reikia situaciją vertinti ir iš darbuotojo pusės: kodėl jų socialinės garantijos turėtų būti mažesnės, negu tos šalies darbuotojų?

Europos Komisija siekia, kad komandiruojami darbuotojai būtų traktuojami taip, kaip ir tos pačios srities vietiniai darbuotojai. Derybos dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros tebevyksta, tad Lietuva ir kitos valstybės narės turi galimybę pareikšti savo nuomonę.

Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2021-07-28 15:53
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „SRP Projektas“ pasirašė sutartį dėl Atgimimo aikštės rekonstravimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo.
nuotrauka
2021-07-28 14:58
Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pateiktą informaciją apie tai, kad bunų statyboms UAB „Tilsta“ naudoja medžiagas, neatitinkančias nurodytas pirkimo dokumentuose, Susisiekimo ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra inicijavo tyrimą.
nuotrauka
2021-07-28 14:52
Trečiadienį, liepos 28 d., Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Aplinkos ministerijos patikslintą Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarką. Tai leis sklandžiai įgyvendinti šiais metais įsigaliojusias Teritorijų planavimo įstatymo pataisas.
nuotrauka
2021-07-28 09:55
Siekiant padėti sklandžiai į Lietuvą persikelti čia investuojančių trečiųjų šalių įmonių darbuotojams, jiems nebereikės mokėti mokesčių už asmeninių daiktų įsivežimą. Vyriausybė svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvai atleisti į Lietuvą dirbti atvykstančius asmenis nuo muitų ir imp...
nuotrauka
2021-07-27 16:07
Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, sparčiai auga. 2021 m. I pusmečio nelaimingų atsitikimų darbe, ypač žemės ūkyje, yra gerokai daugiau negu 2020 metais.
nuotrauka
2021-07-27 15:53
Su vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimu (PAV) susijusias problemas padės spręsti patikslintas Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas. Po pakeitimų detalizuoti poveikio kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai vertinimo aspektai.
nuotrauka
2021-07-27 15:06
Aplinkos ministerija patikslino Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašą ir nustatė kriterijus, kokie smulkūs, formalūs pažeidimai laikomi mažareikšmiais. Taps aišku, kas yra reikšmingi ir mažareikšmiai aplinkosaugos pažeidimai.
nuotrauka
2021-07-26 16:30
Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidės jau netrukus – liepos 26 d. pasirašyta sutartis su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Jo vertė – 18,3 mln. e...
nuotrauka
2021-07-26 10:28
Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų.
nuotrauka
2021-07-24 06:27
Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT) įkurtas Darniųjų pirkimų skyrius plėtos Darniųjų pirkimų kompetencijų centro idėją ir taps jos pagrindu, sieks glaudesnio bendradarbiavimo su darniųjų pirkimų dalyviais.
nuotrauka
2021-07-22 08:54
Statybų bendrovės akcininko laukia nemalonumai dėl aferų parduodant nekilnojamąjį turtą – asmuo kaltinamas pasisavinęs per 85 tūkst. eurų bei valstybei nesumokėjęs daugiau nei 26 tūkst. eurų mokesčių.
nuotrauka
2021-07-21 14:44
Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip ...
nuotrauka
2021-07-21 08:38
„Vilniaus vandenys“ aukcione pardavė nebenaudojamus pastatus Vilniaus centre, Bernardinų sode. Po pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties atskleista, jog aukcioną laimėjo ir pastatus už 3.55 mln. eurų įsigijo „Homa“.
nuotrauka
2021-07-21 08:25
Už dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą 47 metų V. Z. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai skyrė 3 000 Eur baudą, kurią jis turės sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
nuotrauka
2021-07-21 08:04
Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įgyvendinus numatytas priemones, šalyje nuo 2030 m. atliekos iš viso nebūtų šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių negalima kitaip panaudoti.
nuotrauka
2021-07-20 10:08
Stichinių gamtinių reiškinių metu daugiau nei du trečdaliai visų elektros energijos persiuntimo nutraukimo gedimų įvyksta dėl medžių. Naujai pakeistas elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių priežiūros ir tvarkymo reglamentavimas nuo šiol leis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO...
nuotrauka
2021-07-20 06:26
Aplinkos ministerija siūlo sugriežtinti atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako tvarkymo bei panaudojimo aplinkosauginius reikalavimus. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, juos būtų galima saugiai panaudoti keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams, sąvartynams įrengti...
nuotrauka
2021-07-19 14:46
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paskelbė viešąjį pirkimą pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida apie 35 km projektavimui. Planuojama, kad, 2022 m. pabaigus projektavimą, bus skelbiami viešieji pirkimai statybos darbams atlikti. Kol takas bus sutvarkytas taip, kad ...
nuotrauka
2021-07-19 10:09
Sėkmingai realizuojant investuotojų patikėtas lėšas, turto valdymo įmonė „Orion Asset Management“ pardavė verslo centrą „Manto namai“, įsikūrusį H. Manto g. 7, Klaipėdoje. Sandorio metu pardavėjui atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“. Sandorio suma šalių susi...
nuotrauka
2021-07-19 07:52
Kultūros paveldo departamentas (KPD) perspėja, kad nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose klaidingai žadama, jog Kaune, Šančiuose, šalia pastato Juozapavičiaus pr. Nr. 19, bus statomas dar vienas pastatas.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos