2024 gegužės 28 d. antradienis, 4:26
Reklama  |  facebook

Marius Vaščega: Investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, klojame pamatus ateities ekonomikai

2017-04-03 13:55
Marius Vaščega yra Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Kaip sako pats portalo www.statybunaujienos.lt pašnekovas, ekonomikos politikos klausimais jis yra „Europos Komisijos akys, ausys ir balsas Lietuvoje“, tarpininkas ir tiltas tarp Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos.
nuotrauka
Marius Vaščega, Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.


Minimos įmonės
OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas,

Europos Komisija pasiūlė penkis Europos Sąjungos ateities scenarijus

„Brexit“ verčia dar kartą pergalvoti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji turi gyvuoti toliau. O scenarijai svarstomi įvairiausi, taip pat ir griūties. Kokias ES ateities vizijas siūlo Europos Komisija?

Mes matome ES pasiekimus, bet matome ir tai, kad ne visus žmones jie pasiekia. „Brexit“, be abejonės, sukėlė nerimo. Rinkimai Olandijoje baigėsi, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodys Europos Sąjungos kryptį. Bet Europos Komisija nesėdi laukdama rinkimų.

Šį pavasarį sueina 60 metų nuo Romos sutarties, kuri yra ES pradžių pradžia, pasirašymo. Ir tai yra gera proga pasvarstyti, kokia galėtų būti mūsų ateitis. Europos Komisija ką tik pateikė penkis mūsų ateities scenarijus, kurie bus svarstomi Europos institucijose ir visose ES valstybėse, kad per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus rinkėjai galėtų išsakyti nuomonę dėl ES krypties.

Pirmasis scenarijus siūlo laikytis esamos darbotvarkės.

Antrasis scenarijus siūlo susiaurinti Europos Sąjungos veiklą, paliekant galbūt tik laisvąją prekybinę zoną arba bendrąją rinką.

Trečias scenarijus palieka galimybę atskiroms valstybėms judėti tam tikrose srityse greičiau ir turėti daugiau integracijos. Tokiu būdu atskirų valstybių grupės gali nuspręsti bendradarbiauti pasirinktose srityse.

Ketvirtas scenarijus numato galimybę ES apsispręsti, kuriose srityse norime judėti kartu – bet ne kaip atskirų valstybių grupės, o visa ES.

Na, o penktas scenarijus numato, kad mes turime dideliu greičiu eiti prie dar didesnio suartėjimo, dar didesnio centralizavimo.
Komisija, pateikdama galimus scenarijus, pakvietė valstybes nares ir Europos piliečius diskutuoti. Norime sutarimo: kad ir kuria kryptimi nuspręstume judėti, tai turi būti ne kažkieno diktuojamas, bet visų bendras sprendimas.

Europos Komisijos prioritetas – investicijos ir verslo aplinka

Kol kas gyvename „ES laiku“, tad pakalbėkime apie aktualijas. Viena iš Jūsų kompetencijų sričių – Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – yra svarbiausias Investicijų plano Europai elementas. Kuo šis vadinamasis Junkerio planas gali būti naudingas Lietuvai?

Tai yra viena iš didžiausių Junkerio komisijos iniciatyvų – Investicijų planas Europai. Ką mes matome? Po krizės atlikta nemažai svarbių darbų, tokių, kaip finansinės drausmės suvaldymas, siekiant, kad nedidėtų valstybių skolos, kad biudžetų deficitai būtų tvarūs, kad jie nekeltų didesnių problemų. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, pradėjo struktūrines reformas: vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka, pertvarkomas socialinis modelis, numatyta daug kitų dalykų.

Bet labai svarbios yra investicijos, be kurių ekonomikai sudėtinga vystytis. Todėl pagrindinis Junkerio komisijos prioritetas yra investicijos, kurioms labai svarbi investicinė aplinka. Siekiant ją pagerinti, – tiek visos Europos kartu, tiek kiekvienos valstybės narės atskirai – būtina identifikuoti problemas ir keisti situaciją. Bet kartu norima sukurti ir pateikti naujų finansavimo šaltinių, kurie galėtų finansuoti tas investicijas.

Toks šaltinis yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Šis fondas – tai nauju būdu panaudojamos viešosios lėšos, kai ES suteikia garantiją, kurios pagrindu Europos Investicijų bankas, t.y. ES bankas, skolina pinigus rizikingesniems projektams. Apie šį fondą nedaug kas yra girdėjęs, nors Lietuvoje jau yra keletas projektų, finansuotų kaip tik iš šio šaltinio.

Iš Europos strateginių investicijų fondo bus iš dalies finansuojama ir kogeneracinės jėgainės Vilniuje statyba. Kada planuojamos pirkimo procedūros, tiksliau galėtų pasakyti bendrovė „Lietuvos energija“, o projektą planuojama įgyvendinti 2018 metais. Jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks apie 88 MW, šiluminė – apie 229 MW. Skaičiuojama, kad statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastatytoje jėgainėje turėtų būti sukurtos bent 75 nuolatinės darbo vietos.

Ar būtų finansuojama analogiška jėgainė ir Kaune, atsakyti sunku, nes prieš deginant komunalines atliekas jas reikėtų maksimaliai panaudoti ir perdirbti. Tad svarbu skaičiuoti ir įvertinti, ar Lietuvai reikia dar vienos tokios jėgainės.

Kaip veikia Europos strateginių investicijų fondas?

Nuotraukoje – Marius Vaščega (su mikrofonu)

Į ESIF galima kreiptis bet kada – valstybėms narėms nėra jokių kvotų. Tačiau reikia suvokti, kad kalbama apie labai dideles pinigų sumas, gerokai didesnes nei struktūriniuose fonduose.

Komisija siekia fondu pritraukti 500 mlrd. eurų naujų investicijų. Fondas skolina geresnėmis sąlygomis negu rinkoje, tačiau tai nėra dotacijos. Kadangi EK siekia, kad į fondą ateitų ir privačių lėšų, skolinama su sąlyga, kad projektas būtų finansuojamas taip pat ir privačiomis lėšomis.

Europos Komisijos atstovybė gali padėti susiorientuoti, ypač didelių projektų kūrėjams. Tik reikia žinoti, kad fondas tiesiogiai skolina projektams, kurių vertė yra daugiau negu 10 mln. eurų.

Pavyzdžiui, fondas vertino kelio Vilnius – Utena finansavimo galimybes. Šis projektas, išankstiniais duomenimis, galėtų būti finansuojamas iš ESIF lėšų. Finansavimą Vilniaus oro uosto plėtrai taip pat suteikė ESIF.

Be abejonės, ESIF siūlo įvairius skolinimo instrumentus ir smulkių bei vidutinių įmonių projektams, tačiau tokiu atveju finansavimas teikiamas ne tiesiogiai, o per Europos investicijų fondo atrinktus tarpininkus Lietuvoje. Šiuo metu tokie tarpininkai yra Šiaulių bankas, „Swedbank“ bei „OP Corporate Bank“.

Kalbant apie finansavimą, reikia įvertinti tai, kad mes vis dar nemažai gauname struktūrinių fondų lėšų, o iki 2020 m. numatytos didelės sumos. Be jokios abejonės, parankiau yra gauti dotaciją: jeigu įmanoma ją gauti, mažiau norinčių kreiptis į strateginių investicijų fondą. Tačiau artėjant 2020 m. ir galvojant, kaip mes toliau gyvensime, kai dotacijų iš struktūrinių fondų mažės, tokie šaltiniai kaip Strateginių investicijų fondas būtinai turės tapti Lietuvai svarbesni. Taigi visada reikia matyti kontekstą ir numatyti tam tikrą perspektyvą.

Pasigenda Lietuvos investicijų į inovatyvias technologijas

Pokalbio pradžioje minėjote, kad EK svarbi valstybių narių verslo aplinka. Kaip vertinama Lietuvos verslo aplinka?

Iš esmės Lietuva atrodo neblogai. Problemiškiausia yra tai, kad labai mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development). O tai turėtų būti prioritetinė sritis, jeigu norime, kad ekonomika augtų ir gerovė Lietuvoje didėtų. Tai ypač svarbu mažėjant gyventojų skaičiui ir kylant atlyginimams. Mums reikia pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių, prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų.

Marius Vaščega (kairėje)

Šiame kontekste Lietuvai būtina įvertinti inovacijų politiką, kuri, atrodo, – tai pastebi ir Europos Komisija, – turi problemų dėl koordinavimo. Būtent investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, mes klojame pamatus savo ateities ekonomikai.

Šiame kontekste taip pat turime įvertinti ir tai, kaip apskritai investicijoms naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Praėjusį rudenį Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą apie neefektyviai naudojamas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas.

Taigi, norėdami daugiau investuoti iš valstybės lėšų, mes turime užtikrinti, kad jos bus panaudotos efektyviai.

Peržiūrima direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų

Lietuvai, kaip ir ne vienai ES valstybei, svarbus yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tačiau ekonomiškai stipresnės šalys randa būdų, kaip šį procesą apsunkinti. Kokia situacija su komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūra?

Prieš metus Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl komandiruojamų darbuotojų. Sprendimas dar nepriimtas.

Diskusijos dėl direktyvos pradėtos siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kuomet komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiamas žymiai žemesnis socialinio užtikrinimo lygis, negu yra toje valstybėje. Kadangi įmonei tai kainuotų mažiau, prasidėtų prie socialinių standartų žemėjimo vedanti konkurencija, nes vienai įmonei būtų taikomi vienokie reikalavimai, kitai – kitokie.

Kita vertus, reikia situaciją vertinti ir iš darbuotojo pusės: kodėl jų socialinės garantijos turėtų būti mažesnės, negu tos šalies darbuotojų?

Europos Komisija siekia, kad komandiruojami darbuotojai būtų traktuojami taip, kaip ir tos pačios srities vietiniai darbuotojai. Derybos dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros tebevyksta, tad Lietuva ir kitos valstybės narės turi galimybę pareikšti savo nuomonę.

Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2024-05-27 10:34
Praėjusią savaitę „Via Lietuva" pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica" nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje...
nuotrauka
2024-05-27 10:04
Aplinkos ministerija informavo vandentvarkos įmones, kad nuo š. m. liepos 1 d. jos galės priimti nuotekas iš nuotekų vežėjų tik jeigu bus pateikti duomenys Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS).
nuotrauka
2024-05-24 16:57
Ketvirtadienį Vilniuje INVEGOS iniciatyva surengta konferencija „Daugiabučių namų modernizavimo fondo ateitis". Joje, be kitų šios srities ekspertų, dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Andreas von Busch, pabrėžęs, kad iki 2030 m. bus siekiama padvigubinti pastatų renovacijos apimtis, ženklias inv...
nuotrauka
2024-05-24 11:36
Per pirmąsias tris savaites nuo finansinės priemonės „Milijardas verslui" starto įmonės suskubo aktyviai teikti paraiškas finansavimui gauti. Nacionalinė plėtros įstaiga INVEGA sulaukė 25 paraiškų paskoloms, kurių bendra prašoma suma viršija 1 mlrd. eurų, tad nuo šiol klientų teikiamos paraiškos sko...
nuotrauka
2024-05-24 11:08
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoją. Įtarimai šiuo metu pareikšti vienam asmeniui.
nuotrauka
2024-05-23 10:55
Kaip pranešė Finansų ministerija, VĮ Turto bankas, centralizuotai valdantis administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, turi naują vadovą. Nuo šių metų gegužės 22 d., laimėjęs Finansų ministerijos paskelbtą konkursą, VĮ Turto banko generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti Gintara...
nuotrauka
2024-05-23 10:39
Nuo 2025 m. daugiau nei du aukštus turinčiuose daugiabučiuose namuose SND balionai negalės būti naudojami. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę pasinaudoti valstybės parama ir daugiabučiuose namuose atsisakyti suskystintų naftos dujų (SND) balionų, juos pakeičiant kitais e...
nuotrauka
2024-05-23 10:29
Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik į atliekų, neigiamo poveikio aplinkai ir CO2 mažinimą, žaliųjų sprendimų bei atsinaujinančios energijos naudojimą, bet ir teritorijų konversiją. Tai – tars...
nuotrauka
2024-05-23 10:01
2024 m. padėtas pagrindas ilgai lauktam architektūros ir urbanistikos kokybės proveržiui Lietuvoje. Sukurti įrankiai savivaldybėms, regioninėms architektų taryboms, architektams ir projektuotojams, kurie suteikia daugiau aiškumo, skaidrumo verslui, įtvirtina gyventojų ir bendruomenių lūkesčius.
nuotrauka
2024-05-22 15:16
Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA), paskelbė dizaino konkursą dėl bendro Baltijos (Latvijos ir Lietuvos) paviljono statybos tarptautinėje parodoje „Expo 2025 Osaka“, kuri vyks nuo 2025 m. balandžio 13 d. iki spalio 13 d. Osakoje, Kansai reg...
nuotrauka
2024-05-22 07:04
Prasidėjus šildymo ar vėsinimo sezonui, viena iš svarbiausių aktualijų tampa klausimas, kaip palaikyti norimą temperatūrą namuose be didelių šildymo ar vėsinimo sąnaudų. Populiariausias veiksmų planas – sienų izoliacija ir alternatyvūs šildymo-vėsinimo būdai. Tačiau paprastai pamirštama, kad didžiau...
nuotrauka
2024-05-21 14:36
Investicija į nekilnojamąjį turtą (NT) lietuviams visada buvo viliojantis pasirinkimas, tai atskleidė ir pandemija, kai dažnas puolė ieškoti antro būsto pajūryje ar sodybos užmiestyje. Pranešime cituojamas NT ekspertas Marius Bružas sako, kad nors šis bumas jau praėjo, išskirtinio būsto poreikis yra...
nuotrauka
2024-05-21 13:26
Seimas po pateikimo pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybes teritorijose, kuriose taikomos specialiosios že...
nuotrauka
2024-05-21 07:11
Apie 40 % visų šalčio tiltų pastate susidaro dėl sienų ir kolonų. Ir tai lemia apie 10 % šildymo energijos nuostolių. Vokietijos įmonė SCHÖCK BAUTEILE GmbH sukūrė ir rinkai pasiūlė tvarių, patogių ir aukštos kokybės sprendimų – SCHÖCK SCONNEX gaminių asortimentą, prisidedantį prie tvaraus pastato ko...
nuotrauka
2024-05-20 14:31
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu siekiant turtinės naudos, dokumentų klastojimu bei sukčiavimu pareikšti buvusiam Vilniaus miesto ...
nuotrauka
2024-05-17 08:39
Ketvirtadienį, gegužės 16 d., Seime pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas šios srities pramonės augimui, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkuren...
nuotrauka
2024-05-17 07:58
Turto bankas sostinėje, J. Kairiūkščio g. 10, įgyvendins atnaujinimo projektą, kurio metu bus pastatyti keli modernūs pastatai. Planuojama, kad bendras pastatų plotas sudarys apie 6 200 kv. m, o jų statyba kainuos apie 16,7 mln. Eur. Atnaujinimo projektui gegužės pradžioje pritarė LR Vyriausybė, sta...
nuotrauka
2024-05-17 06:35
Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas gyvenamosiose vietovėse ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.
nuotrauka
2024-05-17 06:30
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamaisiais įsakymais, skyrė baudas dėl korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse. Kaltais dėl kyšininkavimo pripažinti 2 asmenys, ji...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbam...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos