Žaluma tampa miesto infrastruktūros dalimi

„Žaliosios erdvės šiandien turėtų būti vertinamos kaip miesto infrastruktūros dalis“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.

Jos teigimu, tinkamai suplanuoti želdynai padeda mažinti karščio poveikį, suteikia pavėsį, prisideda prie lietaus vandens sugėrimo, biologinės įvairovės ir oro kokybės. Tam svarbu ne tik pasodinti medžius, bet ir numatyti jiems tinkamas augimo sąlygas, parinkti vietai tinkamus augalus bei derinti želdynus su kitomis teritorijos funkcijomis.

„Piliamiestis“,
terasų apželdinimas.
YIT LIETUVA nuotr.

 

Praėjusių metų „YIT Lietuva“ inicijuotame „Tvarumo barometro“ tyrime žaliosios erdvės buvo svarbiausias tvarumo kriterijus svarstant įsigyti būstą NT projekte – jas svarbiomis įvardijo 72 proc. apklaustųjų. Net 81 proc. gyventojų tvariame mieste tikisi parkų, 70 proc. – žaliųjų skverų.

Želdynai projektuojami kartu su kvartalu

Pasak „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovės Jurgos Vilkenės, gyvenamųjų projektų aplinkos planavimas per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė – apželdinimas nebėra paskutinis teritorijos sutvarkymo etapas.

„Kuo anksčiau šiuos dalykus įvertini, tuo daugiau galimybių turi išsaugoti esamus medžius, tinkamai išdėstyti naujus želdinius ir suplanuoti aplinką taip, kad ji turėtų konkrečias funkcijas“, – teigia J. Vilkenė.

Projektuojant vertinami esami želdiniai, reljefas, saulės kryptys, gyventojų judėjimo srautai, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio poreikiai. Dėmesys skiriamas ir žalumai prie paties būsto: pirmųjų aukštų terasose augalai naudojami privatumui kurti, išbandomas balkonų apželdinimas.

Šiuos sprendimus bendrovė taiko ir savo projektuose. Kaune vystomame „Piliamiestyje“ formuojami vidiniai kiemai be automobilių, išsaugota dalis teritorijoje augusio pušyno, o žalieji plotai sudaro daugiau kaip 30 proc. teritorijos. Vilniaus Šnipiškėse vystomame „Naujajame Skansene“ taip pat kuriami kiemai be automobilių, įrengiamos vaikų ir poilsio zonos bei judėjimo takas.

„Naujasis Skansenas“,vidinio kiemo apželdinimas. YIT LIETUVA nuotr.

„Tai nėra tiesiog kuo didesnis žaliųjų plotų procentas. Svarbu, kaip žmogus per teritoriją juda, kur ilsisi, ką mato pro langą, kaip atskiriamos privačios ir bendros erdvės. Būtent visa šių sprendimų visuma kuria galutinę gyvenimo aplinką“, – pabrėžia J. Vilkenė.