„Tai ne pirmieji archeologiniai radiniai šioje teritorijoje. Jų radome dar 2023 metais, tuomet archeologinių tyrimų metu aptiktus palaikų fragmentus perlaidojome buvusių sostinės totorių kapinių teritorijoje A. Goštauto g., – teigia pranešime cituojamas Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas. – Naujai rastus archeologinius radinius dar reikės ištirti, o kad viskas būtų kuo sklandžiau, bendradarbiaujame ir su totorių bendruomenės atstovais“.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas, susipažinęs su rastais archeologiniais radiniais, išreiškė didelę nuostabą, kad vos už 1,5 metro nuo pastato išlikę totorių kapai.„Tikimės, kad tęsiant archeologinius tyrimus bus atkasta dar daug laidojimo vietų. Visi palaikai, laikantis religinių papročių, bus perlaidoti čia pat. Surastos antkapinių paminklų dalys bus išsaugotos ir sudėtos šiose kapinėse“, – sako M. Jakubauskas.

Rastiems palaikams bus atliekama antropologinė analizė ir gavus jų išvadas, kartu su totoriais bus sprendžiama dėl palaikų perlaidojimo procedūrų. Atliktų darbų rezultatai bus pateikti Mokslinei archeologijos komisijai kartu su tyrimų pažyma ir rekomendacijomis, o visi radiniai bus perduoti muziejams pagal galiojančius teisės aktus.

Lukiškių totorių kapinės.

Istorinė nuotrauka

 

Archeologinių tyrimų paslaugas A. Goštauto g. 9, 11 ir 12 esančiuose sklypuose vystant modernizacijos projektą A. Goštauto g. 11, Vilniuje, teikia VŠĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“. Įmonė laimėjo Turto banko skelbtą viešąjį pirkimą. Pagrindinis tyrimų tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai ištirta teritorija, kurioje yra istorinė Vilniaus Lukiškių totorių senųjų kapinių vieta.

Nauji radiniai tik dar kartą patvirtina, kokia istoriškai jautri ir svarbi ši miesto dalis. Anot istorinių šaltinių, totoriai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atsikėlė dar XIV a., valdant didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Ilgainiui apsigyveno Trakuose, Nemėžyje, Keturiasdešimt Totorių kaime ir Vilniaus priemiestyje Lukiškėse. Totoriai išlaikė savo religiją – islamą, tradicijas ir kultūrą, nors gimtąją kalbą prarado XVI a. Jie atliko karinę tarnybą, dirbo diplomatijoje, o Vilniuje turėjo mečetę ir kapines, kurios buvo sunaikintos XX a. viduryje.