Atsakingas už 450 mln. tonų atliekų kasmet

Pasak pranešime cituojamos KTU profesorės, statybų sektorius yra vienas didžiausių atliekų gamintojų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos (EK) statistika rodo, kad statybos ir griovimo veikla sudaro apie 35 proc. visų ES atliekų, o tai sudaro apie 450 mln. tonų atliekų kasmet. Ji teigia, kad ši stulbinanti suma pabrėžia aplinkosaugos iššūkius ir veiksmingos atliekų tvarkymo bei perdirbimo praktikos poreikį statybų pramonėje.

„Didelę šių atliekų dalį sudaro tokios medžiagos kaip betonas, plytos, mediena, stiklas, metalai ir plastikai. Šios medžiagos patenka į specialiuosius sąvartynus, kelia pavojų aplinkai, taip pat eikvojami vertingi ištekliai. Įdiegus tvarias inovacijas, juos būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti“, – sako pašnekovė.

ES, pripažindama tokių atliekų poveikį aplinkai, įgyvendino direktyvas, skirtas atliekų tvarkymo praktikai statybų sektoriuje tobulinti. Pavyzdžiui, Atliekų pagrindų direktyvoje ES šalims nustatytas tikslas perdirbti 70 proc. statybos ir griovimo atliekų.

„Nepaisant šių reguliavimo pastangų, visose valstybėse narėse išlieka iššūkių siekiant šių tikslų dėl skirtingų technologijų ir perdirbimo infrastruktūros. Judėjimas žiedinės ekonomikos modelio link statybų sektoriuje laikomas esminiu žingsniu ne tik siekiant atliekų tvarkymo tikslų, bet ir mažinant statybos veiklos poveikį aplinkai, dar labiau padidinant medžiagų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą“, – kalba Ž. Stasiškienė.

Kanapių betonas – nauja medžiaga

KTU profesorė aiškina, kad žaliavų pasirinkimas ir naudojimas statybų sektoriuje yra esminis tvarios statybos ir veiksmingo klimato kaitos švelninimo veiksnys. Tradicinių statybinių medžiagų, tokių kaip betonas, plienas ir plytos, kurios yra patvarios ir plačiai naudojamos, gamybos procesai reikalauja daug išteklių bei prisideda prie CO₂ emisijos. Dėl šių priežasčių perėjimas prie tvarių žaliavų būvio ciklo yra būtinas siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti tvarumą statybų pramonėje.

Žaneta Stasiškienė. 

KTU nuotr.

Anot pašnekovės, inovatyvios, tvarios medžiagos apima perdirbtas medžiagas, atsinaujinančius išteklius ir produktus, kurių išskiriamas anglies kiekis yra mažesnis. Perdirbtas plienas ir susmulkintas perdirbtas betonas gali pakeisti pirmines medžiagas, todėl sumažėja karjerų eksploatavimo ir kasybos veikla bei su ja susijęs poveikis aplinkai.

„Panašiai, naudojant atsakingai išgaunamas atsinaujinančias medžiagas, tokias kaip bambukas ir mediena, galima žymiai sumažinti anglies pėdsaką, nes šios medžiagos natūraliai sugeria ir kaupia CO₂ augimo fazėse, tačiau jų „gamybos trukmė“, t. y. augimo laikas, yra ilgas“, – sako Ž.Stasiškienė.

Naujos medžiagos, tokios kaip kanapių betonas, kurio sudėtinės dalys yra kanapės ir kalkės, užtikrina puikią izoliaciją ir neigiamą CO₂ kiekį per visą savo būvio ciklą. Tokių medžiagų naudojimas ne tik padidina pastatų energijos vartojimo efektyvumą (EVE), bet ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Nepaisant to, ši naujovė turi ribotas taikymo sritis.

Energiją taupančių pastatų rinkos vertė – didesnė

Kaip teigia KTU profesorė, pastatai ES sunaudoja 40 proc. energijos ir sukelia 36 proc. CO₂ išmetimų, o tai sąlygoja didelį jų poveikį aplinkai energetiniu požiūriu. Pasak jos, pastatų EVE didinimas yra labai svarbus norint sumažinti šiuos skaičius ir greičiau pasiekti klimato kaitos mažinimo bei tvarumo tikslus.

„Energiją taupantys pastatai sumažina šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir prietaisų veikimui naudojamą energijos kiekį, nes turi geresnę šilumos izoliaciją, energiją taupančius langus bei integruotus atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz., saulės baterijas. Visos šios priemonės mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo“, – sako Ž. Stasiškienė.

EVE apima ne tik naujus pastatus – taip pat labai svarbu modernizuoti esamas struktūras, siekiant pagerinti jų energinį naudingumą.

Energiją taupančių pastatų ekonominė nauda taip pat yra didelė. Sumažėjęs energijos suvartojimas sumažina ir išlaidas komunalinėms paslaugoms, todėl namų savininkai bei įmonės sutaupo lėšas. Be to, energiją taupančių pastatų rinkos vertė yra didesnė, jų užimtumas ir nuomininkų pasitenkinimas yra didesnis.

„Vyriausybės ir tarptautinės organizacijos pasisako už griežtus EVE standartus ir politiką kaip tvarios statybos praktikos dalį. Šie standartai ne tik padeda kovoti su klimato kaita, bet ir skatina sveikesnę, patogesnę gyvenamąją aplinką, įrodydami, kad energiją taupanti statyba yra kertinis tvaraus vystymosi akmuo“, – pastebi Ž. Stasiškienė.

Prieš fizinį darbą – virtualus pastatų statymas

KTU profesorė teigia, kad skaitmeninimas statybų sektoriuje sukelia perversmą pramonėje didindamas efektyvumą, mažindamas atliekų kiekį bei svariai prisidėdamas prie tvarios statybos ir klimato kaitos švelninimo. Naudojant pažangias technologijas, tokias kaip pastato informacinis modeliavimas (BIM), dirbtinis intelektas (DI) ir daiktų internetas (IoT), statybos procesai tampa tikslesni, reikalauja mažiau išteklių ir yra draugiški aplinkai.

Freepik

iliustracija

„BIM yra šios transformacijos priešakyje. Jis leidžia virtualiai statyti pastatus prieš pradedant fizinį darbą, o tai leidžia geriau planuoti ir koordinuoti. Ši prevencinė vizualizacija padeda sumažinti ne tik klaidas, bet ir vietoje susidarančių atliekų kiekį bei užtikrina, kad medžiagos statybos ir eksploatacijos procesų metu būtų naudojamos efektyviau“, – sako Ž. Stasiškienė.

BIM gali optimizuoti pastatų projektus siekiant EVE, žymiai sumažinant naujų pastatų anglies pėdsaką, planuojant tinkamiausią saulės energijos naudojimą, geresnę izoliaciją ir geriausią natūralios šviesos naudojimą.

„DI ir kitos informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama numatomos priežiūros ir energijos valdymo pastatuose dalimi. Šios technologijos gelbėja vykdant pastato sistemų priežiūrą, taupant išteklius ir sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį“, – dalijasi pašnekovė.

KTU profesorė Ž. Stasiškienė pasakoja, kad IoT įrenginiai palengvina pastatų aplinkos stebėjimą ir valdymą, pagerina EVE ir sumažina veiklos sąnaudas. Integruodama šias skaitmenines priemones, statybų pramonė gali žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir atverti kelią tvaresnei ateičiai.