Tuo suinteresuoti gyventojai, ši sritis patenka ir tarp pagrindinių miesto savivaldybės funkcijų. Tuo suinteresuotas ir verslas, o įgyvendinimo principo apibūdinimui jau seniai sugalvotas terminas ir gražiai atrodanti jo santrumpa – PPP projektai. „Public–private partnership“ – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai. Užsienyje tai sėkmingai taikoma net ir ypač stambaus kalibro projektams, deja, Lietuvoje jų įgyvendinta vos keletas.

Drąsiai sakau: verslas gali prisidėti ir tokie projektai gali tapti normalia sėkminga praktika. Ir ne viskas atsiremia į pinigus. Verslas net gali viską padaryti. PPP projektų sėkmės faktorių įvardijama daugybė – pradedant visuomenės palaikymu ir baigiant verslo reputacija. Taip, tai svarbu, bet pradėti reikia nuo paprastų dalykų. Kad verslas savarankiškai imtųsi investicijų į viešąją infrastruktūrą, turi būti aiškus poreikis (būsimos paslaugos, sprendimo paklausa) ir aiškus planavimo mechanizmas iš savivaldybės pusės.

Pateiksiu pavyzdį: savo didžiausiame, taigi ir gausiausiai gyvenamame projekte sparčiai augančioje Pilaitėje matėme aiškų poreikį privačiam darželiui. Atlikome analizę, parengėme verslo planą, intensyviai bendravome su darželių operatoriais ir net turėjome preliminarų sutarimą. Supaprastintai viskas turėjo atrodyti maždaug taip: randame operatorių, kuris apsiima teikti kokybišką paslaugą pagal esamą poreikį; jiems pastatome „build-to-suit“ darželį, kurį nuomojame operatoriui, o gyventojai naudojasi paslaugomis. Visi patenkinti ir laimingi.

Deja, Lietuvoje trūksta didelių ir stiprių tinklinių operatorių, kurie galėtų prisiimti įsipareigojimus ir pasirašyti su mumis ilgalaikę – tarkime, 5–10 metų – nuomos sutartį. Trumpesnis laikas rizikingas mums, ilgesnis – operatoriui. Atsirado ir dar vienas kritinis faktorius: reaguodama į poreikį bent du valstybinius darželius statysianti pasiskelbė ir savivaldybė. Kada jie atsiras dar nėra iki galo aišku, tačiau galimiems privataus darželio operatoriams tai buvo stipri indikacija, kad pastačius valstybinius darželius ir sumažėjus privataus darželio poreikiui, gali būti sudėtinga užtikrinti efektyvų verslą. Negalėdami prisiimti tokios rizikos, operatoriai nenorėjo pasirašyti ilgalaikės sutarties, todėl mūsų verslo planą teko atidėti.

Išvada paprasta: verslas gali reikšmingai prisidėti prie viešosios infrastruktūros kūrimo, atlikti tai savo lėšomis ir užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Svarbiausia, kad būtų du faktoriai: pakankama paklausa šioms paslaugoms ir gyventojų (bendruomenės) nusiteikimas jomis naudotis ir aiškiai komunikuojami bei derinami savivaldybės tos pačios viešosios infrastruktūros plėtros planai, pagal kuriuos verslas galėtų planuoti būsimą paslaugų paklausą ir jų efektyvų teikimą.