„Savarankiškai daugiabučius pradėję prižiūrėti gyventojai kartais taip nugyvena pastatus, kad šie ima tiesiog griūti ir kelia realų pavojų žmonių gyvybėms, o tokių atvejų, kai namus nutaria prižiūrėti patys gyventojai, deja, bet daugėja“, – Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos pranešime cituojamas vadovas Sigitas Čirba.

Anot jo, geriausias to pavyzdys yra sausio viduryje sostinės Užupio rajone nugriuvęs namas, kuris dar 2021 metais atsisakė administravimo įmonės paslaugų, įsteigė bendriją, kuri ir tapo faktiniu namo prižiūrėtoju.

„Turime analogišką situaciją, kaip ir prieš kelis metus Lazdynuose. Tąsyk griuvo 15 aukštų daugiabučio namo balkonai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka per šį kraupų incidentą niekas iš žmonių nenukentėjo. Tiesa, pastatui buvo padaryta didžiulė žala. Kaip ir pirmuoju atveju, šis namas buvo atsisakęs specializuotų namo priežiūros specialistų paslaugų, o įsteigęs bendriją, tvarkėsi savarankiškai“, – primena asociacijos vadovas.

Anot Sigito Čirbos, neatmetama, kad panašūs incidentai gali kartotis, ir tik laiko klausimas, kada tai vėl nutiks.

„Visada sveikinu gyventojų iniciatyvą būti tikrais savo turto šeimininkais ir aktyviai dalyvauti namo priežiūros klausimuose. Tačiau tuo turi rūpintis pastatų charakteristikas išmanantys žmonės, o ne bet kas. Žinau atvejų, kai bendrijų pirmininkais išrenkami medikai, humanitarai ar menininkai, kurie, sutikime, neturi žinių, kaip reikia prižiūrėti daugiabučius, kad jie nekeltų grėsmės. Gerai, jei minėti pirmininkai samdo kvalifikuotus techninės priežiūros specialistus, tačiau dažnai būna taip, jog noras taupyti ir viskuo rūpintis pačiam smogia kitu galu. Daugiabučiai ne tik nugyvenami, bet, kaip ir matome, ima tiesiog griūti. Tokia tendencija grėsminga“, – kalbėjo S. Čirba.

Asociacijos vadovo teigimu, rimtose pastatų administravimo įmonėse darbuojasi dešimtys ar net šimtai savo srities specialistų, kurie nuolatos vykdo kvalifikuotą daugiabučių namų priežiūrą, o ne vienas ar keli, kas nutinka tais atvejais, kai namą administruoti pradeda patys gyventojai.

„Aš suprantu dalies gyventojų norą už būsto priežiūrą mokėti mažiau, tačiau pernelyg susiveržus diržus turime tai, ką turime. Juk šiandien geriausias pirmininkas yra tas, kuris už būsto priežiūrą iš gyventojų renka centus, nors realiai kalbėti apie visapusišką namo priežiūra už tokius pinigus – tai savęs apgaudinėjimas. Šioje srityje stebuklu nebūna, nes namo priežiūra kainuoja, į ją reikia nuolat investuoti, nes priešingu atveju anksčiau ar vėliau laukia bėdos, didelės bėdos“, – akcentavo S. Čirba.

Bendrijas įsteigusių daugiabučių namų gyventojams jis pataria nuolat domėtis, kaip pirmininkai organizuoja namo priežiūrą, ar renkami mokesčiai tikslingai investuojami, ar bendrija samdo kvalifikuotus išorės rangovus, kurie periodiškai tikrina pastato būklę ir teikia atitinkamas rekomendacijas. Jeigu viso to nėra, vertėtų suklusti, nes namui ilgainiui gresia įvairios rimtos ligos ar, kaip rodo pavyzdžiai, net konstrukcijų griūtys.

„Žinau ne vieną atvejį, kai įsteigę bendrijas ir atsisakę kompleksinės namo priežiūros, po kiek laiko gyventojai grįžta pas administratorius. Ir dažnu atveju, kai specialistai pradeda vėl vykdyti tokių namų priežiūrą, jiems plaukai ant galvos šiaušiasi – dėl nepriežiūros, neūkiškumo ir perdėto taupymo namo inžinerinės sistemos būna nudėvėtos, stogai kiauri, pro plyšius pučia vėjai, plika akimi matosi kitos bėdos. O visą tai tenka tvarkyti, ir už brangiai, nes laiku nebuvo atlikti būtinieji darbai“, – pasakojo Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos vadovas.

Anot jo, kritinių situacijų su pastatais gali kilti ir dėl to, kad pastaruoju metu pradėjo steigtis naujos, vos vieną ar kelis darbuotojus turinčios įmonės, siūlančios itin pigiai administruoti daugiabučius, tuo tarpu realių darbų atlikti nebūtinai gali.

„Neretai tokios įmonės neturi kvalifikuotų specialistų, vos vieną ar du darbuotojus, o jų biurai būna registruoti gyvenamuosiuose būstuose. Gyventojams nutraukus sutartis su jais, pasimato aibė problemų, įvairių gedimų, tad kelis metus tebuvo renkami mokesčiai, bet jokių darbų neatlikta, o kaupiamajame fonde telikę vos keli eurai“, – apie vieną atvejį sostinėje pasakojo S. Čirba.

Jis pažymi, kad keičiant ar renkantis namo administratorių gyventojai būtinai įvertintų įmonės pajėgumus, specialistų kvalifikaciją, mokumą, esamus klientus.

Šiuo metu vien Vilniuje namų administravimo paslaugas teikia apie 40 bendrovių, iš kurių apie trečdalis – mažų, vos kelis darbuotojus turinčių.