Būsto rinkos aktyvumas stabilizavosi

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Daumantas Skinkys pažymi, kad šių metų pavasarį būsto rinka išliko aktyvi, tačiau tolesnio augimo nebebuvo fiksuojama.

Balandžio–gegužės mėnesiais sezoniškai pakoreguoti duomenys rodė stabilų būsto pardavimų skaičių daugumoje Lietuvos regionų. Nors buvo prognozuota, kad rinką paskatins gyventojų atsiimtos II pensijų pakopos lėšos, reikšmingo jų poveikio kol kas nepastebėta.

Pasak ekonomisto, rinkos stabilumą iš dalies paaiškina tai, kad jau buvo įgyvendinta didžioji dalis 2023–2024 m. dėl išaugusių palūkanų ir geopolitinės įtampos atidėtų būsto sandorių. Lietuvos banko vertinimu, tuo laikotarpiu galėjo būti susidaręs apie 8 tūkst. atidėtų sandorių fondas – beveik penktadalis metinės rinkos apyvartos. Iki 2026 m. pavasario šis rezervas, tikėtina, jau buvo išnaudotas, todėl vadinamasis „suspaustos spyruoklės“ efektas rinkos nebeveikia.

Investiciniai pirkimai išlieka vienu svarbiausių rinkos variklių

Gyventojų, būstą įsigyjančių savo reikmėms, skaičius per metus iš esmės nepasikeitė, tačiau investiciniai sandoriai ir toliau augo. 2026 m. pirmąjį ketvirtį jų skaičius pasiekė 2021 m. rekordą.

Šiuo metu Lietuvoje investicinis yra maždaug kas trečias būsto sandoris. Didžiausia tokių pirkimų dalis fiksuojama Vilniuje, kur investiciniai sandoriai sudaro apie 40 proc. visų pirkimų. Pastaraisiais metais sostinę beveik pasivijo ir Kaunas – čia investiciniai sandoriai sudaro apie 37 proc.

Lietuvos bankas pažymi, kad investicijoms į nekilnojamąjį turtą palankią aplinką kuria vieni mažiausių Europos Sąjungoje nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių bei palankus nuomos pajamų ir kapitalo prieaugio apmokestinimas.

Būsto kainos auga sparčiau nei atlyginimai

2026 m. pavasarį būsto kainų augimas dar labiau paspartėjo. Lietuvos banko PSBKI, Valstybės duomenų agentūros ir bendrovės „Ober-Haus“ indeksai rodė 12–17 proc. metinį kainų augimą, o vidutinis darbo užmokestis į rankas per tą patį laikotarpį padidėjo apie 8 proc.

Tai reiškia, kad būsto kainos šiuo metu kyla maždaug dvigubai greičiau nei gyventojų pajamos, todėl būsto įperkamumas ir toliau blogėja.

Nors vidutines pajamas gaunančiam gyventojui būstas vis dar yra įperkamesnis nei 2015 metais, Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad medianines pajamas gaunančių žmonių situacija jau yra prastesnė nei prieš dešimtmetį. Jų pajamos per šį laikotarpį išaugo apie 150 proc., kai būsto kainos padidėjo maždaug 170 proc. Mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams būsto įsigijimas tampa vis sudėtingesnis, o tai jau riboja rinkos aktyvumą.

Naujų būstų pasiūla didėja, tačiau statybų rezultatų dar teks palaukti

Pirminėje rinkoje naujų būstų pasiūla sparčiai auga. Bendrovės „Inreal“ duomenimis, 2026 m. birželį Lietuvos didmiesčiuose buvo siūloma apie 10 tūkst. naujų būstų – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.

Vis dėlto didelė šios pasiūlos dalis dar nėra fiziškai pastatyta. Bendrovės „Realco“ duomenimis, Vilniuje apie 70 proc. rinkoje siūlomų naujų būstų vis dar yra statomi.

Nors išduodama daugiau statybos leidimų ir pradedama daugiau naujų projektų, baigtų statyti būstų skaičius išlieka nedidelis. Lietuvos banko vertinimu, nuo statybų pradžios iki realaus pasiūlos padidėjimo paprastai praeina 5–7 ketvirčiai, todėl didžiausio jau pastatytų būstų prieaugio rinkoje tikimasi tik 2027 m. vasarą–rudenį. Iki tol didelė dalis sandorių pirminėje rinkoje ir toliau bus sudaroma dėl dar statomų projektų.