Šiems reikalingiems darbams – katilų apmūrijimui ir izoliavimui, pramoniniam valymui ir pavojingų atliekų tvarkymui – bendrovė turi visus privalomus leidimus, sertifikatus.

Izoliavimo technologijos: nuo plytų mūro iki naujausių cheminių mišinių

Veikiančius įrenginius, kad ir kokie geri jie būtų, reikia prižiūrėti. Ypač kalbant apie tokius svarbius inžinerinius įrenginius ir objektus, kokie yra elektros jėgainės, šilumos gamybos įmonės, naftos produktų perdirbimo ar chemijos gamyklos. 

„Kai imamės katilų apmūrijimo ir izoliavimo darbų, visai nesvarbu, kokia kuro rūšis naudojama, – sako bendrovės „Švykai“ projektų vadovas Saulius Prialgauskas. – Visi katilai, krosnys, pakuros bei kiti įrenginiai, kurie yra susiję su ugnimi, karščiu, privalo būti padengti karščiui, ugniai atspariomis dangomis arba kitaip izoliuojami.“ Tai padaroma katilus betonuojant, apmūrijant ar kitaip izoliuojant. Vienas iš paprasčiausių, tačiau labai kruopštus ir laiko imlus būdas yra katilą išmūryti šamotinėmis plytomis arba ugniai atspariais mišiniais, o vamzdynus izoliuoti ir apskardinti.

Paprastai gamyklinės ugniai atsparios medžiagos sudega per 2–3 metus, tad po kurio laiko tenka jei ne keisti visą nuo ugnies ir karščio saugančią sistemą, tai bent jau remontuoti atskiras vietas. Kokias naudoti technologijas, lemia įrenginio galia, gamykliniai jo parametrai arba gamintojo nurodyti reikalavimai, kaip saugiai naudoti įrenginį.

„Jeigu vienus įrenginius užtenka futeruoti (futeruotė, arba iškloja, – šiluminių įrenginių, chemijos aparatų vidinė danga iš ugniai ar chemikalams atsparių medžiagų) ugniai atspariomis plytomis, kitur reikia suformuoti vadinamąjį termoizoliacinį sumuštinį, kai būtina įrengti kelis izoliuojančius sluoksnius“, – sako S. Prialgauskas.

Viena iš seniausių technologijų, kurias, saugodami katilus nuo ugnies poveikio, naudoja ir „Švykai“, yra ugniai atsparus plytų mūras. Tokia technologija yra sena, patikima ir, kaip sako bendrovės specialistai, tarnaus dar ilgai. Įrenginių, apsaugotų tokiu būdu, Lietuvoje yra labai daug.

Tačiau į rinką ateina ir naujos medžiagos. Vienos jų – ugniai atsparūs mišiniai. Anksčiau buvo naudojami cemento mišiniai. Tačiau jų tarnavimo laikas yra per trumpas, paruoštą mišinį būtina sunaudoti per pusmetį, nes vėliau jį teks tiesiog išmesti.

Pastaruoju metu rinkoje kelią skinasi ugniai atsparūs cheminiai mišiniai. Jie yra brangesni už įprastus cemento mišinius, tačiau kur kas pranašesni: jie gali būti laikomi kad ir penkerius metus; jiems būdingos kur kas geresnės savybės, plėtimosi koeficientas yra mažesnis negu cementinių mišinių. Nors ir brangesni, tačiau cheminiai mišiniai sparčiai populiarėja rinkoje.

Patikima: darbuotojus apmoko medžiagų gamintojai

„Katilus mūrydami ugniai atspariomis plytomis, mūsų žmonės naudoja pačius paprasčiausius įrankius, kokius naudoja ir mūrininkai, o torkretavimas (torkretas – tinkas + sutirštėjęs betono arba skiedinio sluoksnis, užpurkštas suslėgtu oru ant kokio nors paviršiaus) reikalauja kitokių priemonių ir kvalifikacijos“, – sako bendrovės „Švykai“ direktorius G. Švykas.

Atliekant torkretavimą, naudojamos specialios torkreto mašinos. Ankstesnėms torkreto mašinoms pakako kompresoriaus, suspausto oro, o naujosios kartos torkreto mašinos naudoja specialų tam tikros cheminės sudėties skystį.

Izoliuodama katilus, bendrovė naudoja vokiečių ir skandinavų gamybos medžiagas, pažangias technologijas – tai, kas naudojama ir Europoje.

„Kadangi minėti darbai yra specifiniai, reikalaujantys tam tikrų žinių ir kompetencijų, turime specialiai tam parengtus darbuotojus, kuriuos paprastai apmoko patys medžiagų gamintojai“, – sako G. Švykas, pabrėždamas tokios sinergijos pranašumus: niekas geriau už medžiagos gamintojus nežino, kaip ją panaudoti efektyviausiai. Įmonė šiemet planuoja apmokyti dar šešis darbuotojus, nes rinka plečiasi, darbų daugėja, naudojamos sudėtingos medžiagos, tad ir darbuotojų, ir meistrų, ir projektų vadovų kvalifikacija turi būti aukšta.

Pavojingos atliekos. Specialiai parengta komanda likviduoja ir avarijų padarinius

Dar viena nauja veiklos sritis, kurios ėmėsi „Švykai“, yra pavojingų atliekų tvarkymas.

Lietuvoje iš sovietmečio yra likusių pesticidų sandėlių. Pavojingomis medžiagomis užteršti dideli plotai, gruntas. „Mes ardome pesticidų sandėlius, šaliname pesticidais užterštą gruntą ir vežame utilizuoti galutiniams pavojingų atliekų tvarkytojams“, – sako bendrovės „Švykai“ projektų vadovas S. Prialgauskas. Vietoj užteršto grunto atvežamas naujas, užsėjama žolė.

Bendrovė šiuo metu vykdo 2 mln. eurų vertės projektą: Lietuvos elektrinėje tvarko pavojingas atliekas, techninę izoliaciją, užterštą asbestu. Demontuojant pavojingą izoliaciją, įrenginiai apgaubti specialiomis 20–40 m aukščio dangomis, palapinėmis iš armuotos plėvelės. Išeidami iš pavojingos aplinkos, darbuotojai praeina pro specialiai jiems įrengtas apsaugas, kur palieka ir specialią aprangą bei kitas asmenines apsaugos priemones.

Pavojingos techninės izoliacijos atliekos dedamos į specialius maišus, kurie kraunami į konteinerius ir vežami galutiniams pavojingų atliekų tvarkytojams.

„Mums suteikta teisė tvarkyti pavojingas atliekas, kurių yra daugiau kaip 2 tūkst. kodų, – sako S. Prialgauskas. – Tai ne tik pesticidų sandėliai, asbestas, bet ir gruntas, užterštas naftos produktais, deginant mazutą susidarę pavojingi lakieji pelenai bei kitos atliekos, kurias tvarkant būtinas specialus pasirengimas.“

Specialiai parengta, atestuota „Švykų“ komanda taip pat dalyvauja ir likviduojant avarijų padarinius, kai išsilieja naftos produktai, kitos pavojingos aplinkai ir žmogui medžiagos.

„Šias paslaugas teikiame ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Baltijos šalyse, – sako bendrovės „Švykai“ direktorius G. Švykas. – Pernai privačių užsakovų kvietimu dirbome Latvijoje, šiemet jie vėl mus kviečia – patiko mūsų darbas.“

Nuo kompleksinių paslaugų iki unikalių technologinių sprendimų

„Švykai“ taip pat yra ir viena iš didžiausių Lietuvos kompanijų, teikiančių specializuotas tiltų remonto ir pramoninių objektų remonto paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse.

Didžiąją Lietuvos ir užsienio rinkose atliktų darbų dalį sudaro tiltų remontas. Pernai baigtas Biržų pilies medinio tilto remontas, kuris buvo sudėtingas dėl ne tik medinio tilto su turėklais, bet ir dekoratyvių medinių vartų architektūrinių detalių, kurias reikėjo išsaugoti. Buvo suremontuotas tiltas per Kančioginos upę Krikonių kaime, Ignalinos rajone: statinys buvo rekonstruotas įrengiant užpilamo skliauto tiltą. Remontuojant tiltą, vedantį iki Karvinės salos Trakuose, teko sumontuoti ir laikiną tiltą.

Bendrovės „Švykai“ kompetencijas rodo ir Norvegijoje įgyvendinti neeiliniai projektai. Įmonės direktorius Gediminas Švykas mini Norvegijos aukščiausio geležinkelio Hjuksa tilto (aukštis – 65 m) antikorozijos darbus, ilgiausio šioje šalyje pontoninio Bergsoysund tilto remontą. Norvegijoje „Švykai“ darbavosi remontuodami ir kultūros paveldo objektus. Ypač svarbus projektas – kartu su partneriais remontuotas vienas iš dviejų seniausių Norvegijoje išlikusių ketaus konstrukcijų tiltas, pastatytas 1837 metais. Norvegijoje įgyta kompetencija, darbo patirtis atvėrė kelius į Vokietiją, Švediją, kur įmonė atliko tiltų antikorozijos darbus.

Atšilus orams, „Švykai“ pradės darbus Prancūzijoje. Sykiu su partneriais – Prancūzijos kompanija – trejus metus darbuosis, atlikdami gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų antikorozijos darbus. Nors sutartis pasirašytas trejiems metams, tikimasi, kad ji bus tęsiama ilgiau. Planuojama, kad kas mėnesį Prancūzijoje darbuosis apie 20 žmonių.