Skaitmeninės technologijoms nuolat tobulėjant, o konkurentams nuolat diegiant skaitmenines inovacijas, sunku tiksliai įvertinti, ar įmonės skaitmenizavimo biudžetas ir vykstantys procesai yra pakankami. „Jei vadovaujate ar dirbate pramonės įmonėje, labai tikėtina, kad esate susidūrę su situacija, kai abejojate įmonės skaitmenizavimo sparta“, – KTU pranešime cituojamas Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Mantas Vilkas.

Kyla pagrįsti klausimai, ar įmonė neatsilieka nuo konkurentų diegdama skaitmenines technologijas, kurie skaitmeninių technologijų lemiami genėjimai yra pakankamai išvystyti, o kurie ne. Taip pat sudėtinga yra įvertinti, ar pavyksta pilnai realizuoti diegiamų skaitmeninių technologijų potencialą. Būtent šiems klausimams spręsti platforma ir sukurta.

Sprendžia aktualius klausimus

Atsakymai į tokius klausimus daugeliui pramonės įmonių yra labai svarbūs ir dalis jų net perka skaitmenizavimo auditų paslaugas. Tokių auditų metu, į įmonę atvykę ekspertai įvertina joje vykstančius procesus, taikomas skaitmenines technologijas ir pateikia rekomendacijas.

Tačiau ekspertų vykdomi skaitmenizavimo auditai pasižymi savais privalumais ir trūkumais. „Aukšta ekspertų kvalifikacija lemia aukštą auditų kainą, taip pat šie auditai imlūs laikui. Ekspertai vertina įmonės skaitmenizavimo pažangą atsižvelgdami į savo patirtį ir suformuotą idealios skaitmenizuotos įmonės viziją. Rekomendacijos taip pat atspindi konkrečių ekspertų žinias ir preferencijas“, – apie auditų trūkumus sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkas dr. Andrius Grybauskas, cituojamas pranešime.

Atsižvelgdama į šiuos trūkumus, KTU mokslininkų komanda, sudaryta iš verslo analitikų, pramonės inžinierių ir duomenų analitikų, sukūrė nemokamą įrankį, kuris leidžia pasitikrinti įmonės skaitmenizavimo lygį, įvertindamas kitų pramonės įmonių skaitmenizavimo patirtį.

Užpildžius anoniminę anketą apie įmonėje taikomas skaitmenines technologijas ir vadybines praktikas, sugeneruojama suasmeninta skaitmenizavimo lygio ataskaita bei pateikiamos rekomendacijos skaitmenizavimo trūkumų eliminavimo eiliškumui. Įmonės situacijos ataskaita sugeneruojama iš nuolat didėjančios įmonių skaitmenizavimo duomenų bazės, kurią šiuo metu sudaro 506 įmonės.

Technologijų ir vadybos dermė

Skaitmenizavimo lygio vertinimas remiasi moksliniais tyrimais įrodyta prielaida, kad sėkminga skaitmeninė transformacija priklauso nuo vadybinių skaitmenizavimo gebėjimų, kurie pasitelkiami skaitmeninių technologijų potencialui atskleisti.

„Vadybiniai skaitmenizavimo gebėjimai apima daugiau kompetencijų, tokių kaip transformacijos valdymo gebėjimai, kur svarbios skaitmenizavimo poreikio vertinimo, gebėjimų vystymo, pokyčių valdymo kompetencijos. Taip pat svarbi ir pokyčius palaikanti kultūra įmonėse“, – sako profesorius dr. Mantas Vilkas.

Pasak mokslininko, šiems procesams vienodai svarbūs ir skaitmenizavimo ištekliai: „Finansinių išteklių prieinamumas, informacinių ir skaitmeninių technologijų žinios bei išorinės pagalbos pasitelkimas yra tokios pat svarbos kaip ir vadybinės kompetencijos“.

Kita vertus, taip pat svarbios yra ir įmonėje taikomų skaitmeninių technologijų taikymo sritys bei apimtys. Pažangios įmonės taiko skaitmenines technologijas pardavimų procesui, gamybos sistemai bei tiekimo grandinės valdymo procesams skaitmenizuoti. „Viena įmonė gali taikyti tik kelias skaitmenines technologijas gamybos sistemoje, o kita įmonė gali pasitelkti visą skaitmeninių technologijų arsenalą gamybos procesams valdyti“, – sako profesorius.

„Pardavimų proceso skaitmenizavimo, išmanūs produktai, klientų procesus palaikančios paslaugos, programinė įranga gamybai, pramoniniai robotai, mašininio mokymosi sprendimai gamyboje, papildytos ar virtualios realybės sprendimai, skaitmeninė tiekimo grandinės integracija yra tik keletas galimų skaitmenizavimo gebėjimų, kurie aptinkami tiek skaitmeninių paslaugų, tiek gamybos procesų, tiek tiekimo procesų srityse“, – skaitmeninių technologijų taikymo būdus vardija prof. dr. M. Vilkas.

Įmonei užpildžius klausimyną, pasitelkiami mokslininkų suprogramuoti statistiniai ir mašininio mokymosi algoritmai, kurie įvertina tiek vadybos, tiek technologijų taikymo procesus, lygina įmonės pasiekimus su vidutinių ir geriausiųjų įmonių skaitmenizavimo pasiekimais, ir sugeneruoja skaitmenizavimo lygio ataskaitą.

Svarbus gebėjimų lygis

Didžiausią iššūkį mokslininkams kėlė konkrečių skaitmeninių technologijų diegimo įmonėje laiko klausimas. Akivaizdu, kad įmonės negali visų skaitmeninių technologijų įgyvendinti vienu metu, todėl, kaip reikėtų išskirti prioritetus ir koks yra optimaliausias skaitmeninių technologijų diegimo eiliškumas? Į šį klausimą padeda atsakyti gebėjimų lygio nustatymas.

Vykdytų tyrimų metu nustatyta, kad vadybiniai ir technologiniai gebėjimai tarpusavyje susiję tiesiogiai. Kuo daugiau skaitmeninių technologijų diegiama, tuo labiau vystosi vadybiniai skaitmenizavimo gebėjimai. Kita vertus, ne visų įmonių skaitmeninės transformacijos startinė pozicija būna vienoda. Dalis įmonių skaitmeninę transformaciją pradeda su ženkliai aukštesniais transformacijos valdymo gebėjimais, kuriuos išvystė diegdamos kitus pokyčius.

Kiek kitokia situacija yra su įmonių technologiniais gebėjimais ir juos palaikančių skaitmeninių technologijų diegimu. „Sunku įsivaizduoti, kad skaitmenizavime mažai pažengusi įmonė imtų prognozuoti paklausą pasitelkdama dirbtinio intelekto algoritmus. Tačiau jei įmonės pardavimų procesas palaikomas sistemos CRM (klientų valdymo sistema), produktais prekiaujama internetinėje parduotuvėje, įmonė sukaupusi pakankamai istorinių pardavimo duomenų, tokia prognozavimo sistema tampa visai reali“, – sako KTU mokslininkas dr. Andrius Grybauskas.

Trūkstamų skaitmeninių technologijų diegimo eiliškumo rekomendacijos

Mokslininkų sukurtas įrankis rekomenduoja ne tik kokias skaitmenines technologijas reikėtų diegti, bet ir kokiu eiliškumu reikėtų tai daryti. Tam pasitelkiami keli sprendimai ir sugeneruojamas įmonei rekomenduojamas skaitmenizavimo scenarijus.

Pirma, įmonėms pateikiama informacija, kuriais metais duomenų bazę sudarančios įmonės padėjo vystyti vieną ar kitą technologinį gebėjimą. „Tokiu būdų įmonė gali nustatyti ar ji vėluoja ar pirmauja vystydama skaitmeninius gebėjimus“, – sako dr. A. Grybauskas.

Antra, pasitelkę mašininio mokymosi algoritmus, mokslininkai nustatė, kokios skaitmeninių technologijų diegimo sekos leidžia įgyti skaitmenizavimo gebėjimus greičiausiai. Šios sekos tampa gerosiomis praktikomis ir jų pagrindu rekomenduojamas silpnų gebėjimų vystymo eiliškumas.

Trečia, įmonės gali pasinaudoti interaktyviu įrankiu, kuris, pažymėjus norimą išvystyti technologinį gebėjimą, atrenka įmones, kuriose šis gebėjimas labiau išvystytas bei parodo, kokius kitus gebėjimu šios įmonės turi.

Sprendimą galima išbandyti nemokamai

Skaitmenizavimo lygio patikrinimo platforma prieinama internete. Užpildžius anketą (apie 20 min.), sugeneruojama suasmeninta skaitmenizavimo lygio palyginamoji ataskaita, skaitmenizavimo scenarijus. Taip pat galima pasinaudoti interaktyviais skaitmenizavimo scenarijų modeliavimo įrankiais. Situacija rinkoje kinta nuolat, todėl mokslininkai pataria palyginti savo skaitmenizavimo būklę su augančia įmonių duomenų baze bent kartą per metus. 

KTU nuotr.