„Uostas ir miestas yra tampriai susiję, daug kur ribojasi, tad bendrai sprendžia ir kai kuriuos klausimus – vieno sėkmė prisideda ir prie antrojo pasiekimų. Investuodami į privažiuojamųjų gatvių tvarkymą siekiame ne tik sklandesnės uosto veiklos, bet ir saugesnės, švaresnės gyvenamosios aplinkos klaipėdiečiams. Sutvarkytomis gatvėmis krovinius gabenantys vilkikai uostą pasiekia greičiau, mažėja spūsčių, triukšmo, oro taršos“, – sako pranešime cituojamas Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Uostas ir savivaldybė dalinsis atsakomybę už gatvių tvarkymą

Klaipėdos uosto direkcija įvertino į uostą vedančioms gatvėms tenkančius automobilių srautus, problemines vietas bei perspektyvinius pokyčius ateityje uostui vystant pietinę dalį ir įgyvendinant kitus projektus bei kreipėsi į miesto administraciją siūlydama savo investicijas į šių kelių atnaujinimą bei tobulinimą.

Į uostą vedančioms miesto arterijoms, kurioms reikalingas atnaujinimas, Klaipėdos uostas yra pasirengęs artimiausiais metais skirti 3,4 mln. eurų. Uosto direkcijos iniciatyva jau prieš kurį laiką yra parengta ir miestui pateikta lėšų perdavimo sutartis. Šiuo metu laukiama savivaldybės sprendimo ir tikimasi rasti abiem pusėms priimtinus sprendimo variantus.

Grūdų krovinys Jurbarko uoste.

Bendrovės „Linas agro“

nuotr.

Spūsčių gatvėse problemai spręsti – aktyvesni vandens keliai

Prie sklandesnio krovinių judėjimo ir mažesnių spūsčių gatvėse prisidės ir Klaipėdos uosto direkcijos siekis išvystyti Jurbarko uostą. Krovinių gabenimas vidaus vandenų keliu sudarys sąlygas mažinti automobilių srautus miesto arterijose. Skaičiuojama, kad viena tokia barža, kokios šiuo metu Nemunu atplaukia į Klaipėdos uostą, galima plukdyti apie 1000-1300 tonų grūdų. Šis kiekis atitinka apie 40-50 sunkvežimių.

Klaipėdos uosto direkcija yra įsipareigojusi per trejus metus Jurbarko uoste investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų. Uosto direkcija su Jurbarko rajono savivaldybe krantinės nuomos sutartį pasirašė šiemet.

Aštuonių šių metų mėnesių krovos statistika rodo augančią laivybą vidaus vandenimis. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį plukdyta 15,3 tūkst. t. krovinių, o šiemet – 38,2 tūkst. tonų. Reisų skaičius išaugo 94 proc. – nuo 17 pernai iki 33 šiemet. Tai atitiktų apie 1,5 tūkst. sunkvežimių.