Detalės į papuošalus perkeltos pačios įvairiausios.Tai ir  Prisikėlimo bazilikos langų kvadratėliai, Centrinio pašto langus puošiantys tautinės juostos motyvai, Pelėdų kalno tvoros pelėdžiukai, M. K. Čiurlionio rizalitas ir kiti. Visus kūrinius lydi juose vaizduojamų pastatų nuotraukos, informacija apie jų išskirtinumą, autorius, statybos metus.

Šie papuošalai sulaukė Kauno miesto istorija besidominančios ir vertinančios publikos dėmesio.

Kaip nurodoma KTU pranešime, parodos atidaryme susirinkę įvairaus amžiaus žmonės gyvai aptarinėjo kūrinius, dalijosi atsiminimais apie pastatus, rinkosi sau artimesnius objektus. Kiekvienas atėjęs iš kūrinio sau pasiimdavo vis kitokią emociją. Tai priklausė nuo žmogaus patirties, žinių ir ryšio su konkrečiu pastatu. Kas ėjo į pirmąjį pasimatymą šalia pastato, kas tuokėsi Bazilikoje, kas tiesiog pro šalį nuolat praeidavo su mama vaikystėje. Kiekvienas šiems pastatams ir juvelyrikos dirbiniams sukuria savo prasmę.

Tiesa, norint perkelti kūrinius į netradicinę betono formą teko nemažai padirbėti ir pačioms kūrėjoms, nes reikėjo sukurti technologiją bei tinkamą mišinį.

„Buvo sudėtinga, nežinojau kaip padaryti, kad papuošalai iš betono būtų kokybiški. Buvo ilgas bandymų metas, beveik metus laiko ieškojau technologijos, kaip juos pagaminti. Pradžioje būdavo, kad traukiant iš formos jie tiesiog subyrėdavo, neišdžiūdavo ar pažaliuodavo. Buvo visokių klaidų, kol skaitant įvairius straipsnius, ieškant žmonių, kurie patartų, pavyko surasti tinkamą technologiją. Dabar galime ieškoti įvairiausių formų ir įgyvendinti savo norus“, – pasakojo G. Liudvinavičiūtė.

Merginos neslepia, kad jau yra numačiusios tęsti idėją ir ateityje laukia naujų architektūros, miesto gyvenimo ir betono juvelyrikos projektų.