2024 gegužės 24 d. penktadienis, 22:31
Reklama  |  facebook

Nikolajus Kolesnikas: gyvenimo projektas – „Alvora“ Fotogalerija

Lijana CIBULSKIENĖ      2015-04-11 09:49
UAB „Alvora“ generalinis direktorius Nikolajus Kolesnikas neslepia neturintis jokių asmeninių siekių, taip pat neįsižeidžia pavadintas darboholiku, tačiau iš tiesų visos jo svajonės ir planai susiję įmone ir jos veikla.
nuotrauka
„Mes tobulėjome statydami didžiausius pastatus, gamyklas, objektus, kurie visai nepanašūs vieni į kitus, ir kiekvieną kartą reikalavo ypatingų sprendimų“, – sako „Alvora“ generalinis direktorius Nikolajus Kolesnikas.


Minimos įmonės
Alvora, UAB
Jaunystės metai ir studijos

Nikolajus Kolesnikas gimė Baltarusijoje, Gardino srityje esančiame kaime, todėl darbo skonį pažino nuo pat vaikystės. Jauniausias sūnus šeimoje, besimokydamas dešimtoje klasėje, susidūrė su skaudžia artimo žmogaus netektimi – mirė tėvelis.

„Šiandien galiu lengvai atskirti žmogų, augusį kaime, ir miestietį, – pasakoja p. Nikolajus. – Kaimiečiai ir fiziškai labiau išsivystę, daugiau įpratę prie nepatogumų, sunkių darbų.“

Atsakomybė, susiformavusi nuo pat vaikystės, užgrūdintas charakteris lėmė, kad Nikolajus visur buvo pirmas – moksluose taip pat. Vidurinę baigęs su tik su dviem ketvertais (penkiabalėje sistemoje – aut.), savo žiniomis stebino ir Minsko politechnikos institute, kur pasirinko inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

Beje, čia studijuodamas buvo išrinktas seniūnu – tiesa, rinkimai jam pačiam tapo staigmena. Juk jis itin atsakingai žvelgė į savo pareigas: „Buvau neblogas seniūnas, – šypsosi „Alvoros“ vadovas, prisimindamas jaunystę. – Organizuodavau renginius, daug bendraudavau su kolegomis, žinoma, kartais „dengdavau“ prasikaltėlius, paskaitas pramiegojusius.“

Inžinieriaus hidrotechniko darbo pradžia

Po studijų 1980-aisiais jauną specialistą paskyrė meistru į statybos valdybos „Litovenergostroj“ objektą – statomą Mažeikių šiluminę elektrinę. Po poros metų p. Nikolajus apsisprendė grįžti į Baltarusiją, jau ir gerą darbą buvo susiradęs, tačiau sulaukė sprendimo jį komandiruoti į Vilniaus termofikacinės elektrinės statybas (Vilniaus TE-3). Lietuvos jėgainė Vilniuje, į šiaurę nuo Gariūnų, pradėjo veikti 1983 metais Jauną specialistą žavėjo darbų apimtis, žmonių gausa. „Patirtis puiki, buvo labai malonu dirbti su tikrais profesionalais, bendrauti su jais, – prisimena darbo pradžią. – Buvau dar jaunas, nevedęs, todėl darbo reikalai visiškai mane užvaldė.“

Tiesa, sportui p. Nikolajus visuomet rasdavo laiko – kaip ir dabar, net ir skaičiuodamas ne vieną dešimtmetį nuo karjeros pradžios. Krepšinis, futbolas, tenisas, kitos komandinės sporto šakos – visose save išbandė. Nuo vaikystės prie fizinių darbų įpratęs, Nikolajus pripažįsta tik judrų poilsį.

Po trejų metų jaunas specialistas buvo paskirtas Energetikos statybos tresto Kauno montavimo valdybos aikštelės viršininku. Pagal savo inžinieriaus hidrotechniko specialybę p. Nikolajui teko nemažai padirbėti: juk prie daugumos elektrinių statybų prisidėjo – tai ir Kauno hidroelektrinė, ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

„Alvora“ ir statybų verslas

1994-ieji žymi naują pradžią N. Kolesniko gyvenime: visas jo vadovaujamas aikštelės kolektyvas perėjo į naujai įsteigtą UAB „Alvora“. Beje, pavadinimą, kuris vėliau prigijo statybų rinkoje, iniciatoriams atsitiktiniu būdu išrinko kompiuteris. „Alvora“ tai „Alvora“ – gūžtelėjo pečiais akcininkai, sumetę, kad ne pavadinimas įmonę puošia, o darbai. Tiesą sakant, darbų pobūdis nelabai keitėsi – užsakovai liko tie patys, „Alvora“ statė elektrines, tik vėliau prasidėjo kiti užsakymai. Beje, veiklą įmonė pradėjo melagių dieną, todėl šią datą stengiasi minėti linksmai. Pradėję su 30 žmonių, šiandien jau skaičiuoja 400. 1996-aisiais įsigijo apleistą bazę, kurioje dabar įsikūrė ir iš pagrindų pertvarkė.

Šiandien p. Nikolajus nesigaili pradėjęs statybų verslą. Tačiau išaugus įmonei nostalgiškai prisimena pradžią – juk kiekvieną savo darbuotoją pažinojo, kiekvieno rūpesčiais gyveno: „Dabar važinėju po objektus, susitinku su žmonėmis ir suprantu, kad dėl laiko stokos ir darbų apimties tiesiog nebegalime net žodžiu persimesti. O vis dėlto norėčiau artimiau žinoti, kuo gyvena kiekvienas, kas jų šeimose. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad mūsų įmonė Lietuvoje turi gerą vardą, mes mokame vienus iš geriausių atlyginimų statybų sektoriuje, rūpinamės žmonėmis.“

Pradėjęs verslininko ir vadovo karjerą, N. Kolesnikas mokėsi darbo vietoje. „Patirtis ateina per pastatytus objektus, privalai domėtis šiuolaikinėmis technologijomis, naujovėmis – galiu pasakyti, kad mes su visa įmone tobulėjome statydami didžiausius pastatus, gamyklas, objektus, kurie visai nepanašūs vieni į kitus, ir kiekvieną kartą reikalavo ypatingų sprendimų, – pasakojo „Alvora“ generalinis direktorius, kuriam teko ir buhalteriu, ir administratoriumi savo įmonėje padirbėti, kol atsistojo ant kojų. – Niekas nežinojo „Alvoros“, negalėjome pretenduoti į rimtus užsakymus, tik po kelerių metų mumis patikėjo.“

Per „Alvoros“ veiklos dvidešimtmetį susiformavo ir darbuotojų dinastijos: „Labai pritariu – noriai priimame šeimos narius, jei jie ateina, vadinasi, kito šeimos nario rekomendacijos geros, o tai – pats geriausi pagyrimas mums. Niekada nesu pasigailėjęs ar nusivylęs sprendimu. Mes juos gerbiame ir darbuotojai atsilygina tuo pačiu.“

Darbas sunkus, bet malonus. Kiekvieną dieną susidurdamas su problemomis, p. Nikolajus patyrė, kaip smagu jas išspręsti. Ši verslo ypatybė labiausiai ir sužavėjo, todėl įmonės vadovui visus sunkumus nusveria įdomi veikla ir iššūkiai.

Vienintelė ir nepakartojama

Vis dėlto, sugrįžkime į ankstesnius laikus, kai Nikolajus, jaunas, perspektyvus ir labai atsakingas vyras, įnikęs į darbus, beveik pamiršo asmeninį gyvenimą. Bėgantys metai pradėjo skaičiuoti senbernystės dienas. Apsisprendimas kurti šeimą, kaip ir visi įvykiai gyvenime, nebuvo spontaniškas, o apgalvotas, suplanuotas, tam padėtas tvirtas materialinis pagrindas. Tačiau Margarita buvo vienintelė ir nepakartojama – tokia ir liko. Skaičiuodamas 27 sėkmingos santuokos metus, p. Nikolajus pripažįsta, kad tai buvęs svarbiausias ir geriausias jo gyvenimo sprendimas. „Šiandien turiu puikią žmoną ir nuostabią moterį, – atvirai dalijasi gyvenimo užgrūdintas statybininkas. – Žinau, kad didžiausią šeimos naštą nešė ji, ant jos pečių gulė pagrindiniai vaikų auginimo rūpesčiais.“

Margarita – gydytoja, taip pat atsidavusi savo profesijai, kaip ir p. Nikolajus. Todėl sutarimas ir pagarba vienas kito pasirinkimui šeimoje egzistavo nuo pat pradžių. Tačiau dalyti sėkmės receptų ar patarimų kitiems N. Kolesnikas nelinkęs: „Tiesiog labai puikiai suprantame vienas kitą. Manau, jei supratimas šeimoje yra, tai jau labai daug. Pagaliau ir charakteriai mūsų panašūs.“

Gimę sūnūs Vitalijus ir Vladislavas suteikė šeimai dar daugiau stabilumo. Šiandien p. Nikolajus net per atostogas, paprastai labai trumpas (juk čia visų vadovų didžiulė bėda), nori praleisti kartu su žmona. „Tačiau ir aš – neblogas vyras, visuomet padėjau ir vaikus auginti, ir buityje, – šypsodamasis pasakoja. – Tiesa, gėlių kiekvieną dieną nedovanoju, tik progomis, tačiau jai dėmesio skiriu visada.“

Beje, nors namuose virtuvės šeimininkė yra Margarita, gamtoje ji maisto negamina. Čia šeimininkas yra p. Nikolajus. Meilė gamtai nuo pat mažų dienų įaugusi į kraują, juk būtent toli nuo miesto triukšmo vadovas gali atsipūsti po darbų gausos ir problemų: „Žvejyba, sportas gamtoje – tai patys geriausi vaistai, kartais besiblaškydamas po objektus pagaunu save, kaip aš jos pasiilgau.“
Pomėgis padiktavo sprendimą, kuris buvo labai naudingas įmonei: 2002-aisiais „Alvora“ įsigijo apleistą poilsio bazę Trakų rajone, prie Vilkokšnio ežero, ją rekonstravo. Šiandien tai yra viena mėgiamiausių darbuotojų poilsio vietų. Teniso kortai, krepšinio aikštelės atsiėjo išties nemažai. „Ne viską galima įvertinti pinigais, – svarsto p. Nikolajus. – Būtina investuoti į žmonių poilsį.“

Labiausiai gražią vietą ir sportui pritaikytą aplinką pamėgo jaunimas, dažnam jokių užsienio kelionių nereikia, pakanka tik namelio prie ežero. Pirtelė – koks gi vyras, pasak p. Nikolajaus, nemėgsta garo ar pasikaitinęs pūkštelėti į šaltą vandenį. Aktyvaus poilsio entuziastui p. Nikolajui tai – vienas iš didžiausių malonumų, todėl atšilus orams, o neretai ir žiemą, jis tris keturis kartus per savaitę save karštais garais palepina.

Pasaulį pasirinkę sūnūs

Du sūnūs – Vitalijui 26, Vladislavui 21. Pasaulio piliečiai – taip juos vadina tėtis: „Vyresnysis dirba banke Londone, baigęs ekonomikos mokslus. Kai baigė mokslus, prašiau, kad sugrįžtų, tačiau pasakė grįšiąs po kokių 5 metų, dabar jau nebekalbame apie tai. Jaunesnysis taip pat studijuoja ekonomiką Londone. Man nekyla minčių, kam paliksiu savo sukurtą verslą – jei grįš ir pasirinks šią sritį, puiku, jei ne – tikrai nespausiu. Verslas sunkus, didelis kolektyvas, daug rūpesčių.“

Pasak p. Nikolajaus, dabartiniai jaunuoliai kitokie, jie nori eiti savo keliu, kurį pasirinko patys. „Ko gero, aš pats nematau jų ateities čia, jie jau kosmopolitai, bendraujantys su visu pasauliu, ši erdvė tiesiog per maža“, – svarsto tėtis.

Vaikai paveldėjo meilę sportui, gamtai. Pasak p. Nikolajaus, būtent sportas suformuoja sunkumams atsparią asmenybę, todėl sūnums tai labai pravertė. Beje, atostogas iki šiol jie praleidžia kartu su tėčiu ir mama. „Manau, kiekvienas didžiuojasi savo vaikais ir pripažįsta, kad jie geri, tiesiog blogų vaikų tėvams nebūna“, – šypsosi Nikolajus. Jis džiaugiasi, kad sūnūs ir dabar klausia jo patarimo, tariasi dėl kiekvieno svarbesnio sprendimo. Kalėdos, Velykos ar kitos šeimos šventės – visi jie labai artimi ir turi kuo pasidalinti susėdę už bendro stalo.

Visai šalia – gimtinė, kuriai p. Nikolajus jaučia gilius jausmus: „Jei istoriją atsuktume atgal, vis tiek nieko nekeisčiau, juk šis kelias, kuriuo ėjau, yra geriausias, nėra kitos alternatyvos, Lietuvoje gyvenu jau 35 metus, taigi esu šios šalies pilietis. Tačiau gimtieji namai man išliko be galo mieli, bendrauju su giminėmis, lankau savo tėviškę, brolį, seserį. Visi mes baigėme aukštuosius mokslus, suradome savo mėgiamas sritis ir esame artimi.“

Vadovėlis geram vadovui dar neparašytas

Žmona Margarita vadina vyrą darboholiku, tačiau jau seniai susitaikė su mintimi, kad Nikolajui svarbiausias darbas, o šeima – po to. „Matyt, taip esu sutvertas ir kitaip nebus, – pripažįsta „Alvoros“ vadovas. – Todėl ir rūpesčių daugiausia darbe – man, kaip vadovui, būna skaudu, jei ko nors nesugebėjome padaryti, blogai įgyvendinome projektą, apmaudu prieš užsakovus dėl darbuotojų klaidų. Ir prieš juos jaučiu atsakomybę.“

Juk jei gerai darbe, tai ir šeimoje gerai. Todėl jei darbuotojas kreipiasi dėl kokių nors problemų, p. Nikolajui garbės reikalas padėti išspręsti bėdas, likti nuošalyje ne jo būdui: „Tiesą sakant, net ir prasižengusiems iš pradžių būnu griežtas, tačiau greitai atsileidžiu. Negalima žmogaus užgauti emocijomis, reikia gražiai su juo bendrauti.“

Apie vadovavimo, vadybos principus, problemas p. Nikolajus kalbasi su kitais statybinių organizacijų vadovais. „Ir tai padeda. Dalyvaujame pasitarimuose, visuomet galima kažką gero pritaikyti savo veikloje, – pasakojo. – Kol kas tokio vadovėlio – ką daryti geram vadovui vienais ar kitais gyvenimo momentais, dar neparašė, nors bandymų yra. Mano universitetas – tai gyvenimas. Pradėčiau ir dabar iš naujo, tik padaryčiau mažiau klaidų, nors jos nėra tokios didelės.“

Savigrauža, nemigo naktys – su tuo susiduria ir p. Nikolajus, kuris norėtų ramiai dirbti ir gyventi, tačiau taip nepavyksta: „Nesu materialistas, mano poreikiai kuklūs, visos svajonės ir planai susiję su įmone – čia darbų pakanka.“ Taigi tokie svarbiausi darbuose paskendusio vadovo asmeniniai siekiai.

 

 Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo.
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos