Advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Greta Daubaraitė sako, kad dalis verslų tokius reikalavimus taiko atsargumo sumetimais, tačiau kartais tai sukuria perteklinę administracinę naštą.

„Praktikoje pastebime, kad kai kurie komercinių patalpų nuomotojai ar jų administratoriai pradeda taikyti pinigų plovimo prevencijos procedūras dėl to, jog nuomininkui leidžiama registruoti juridinio asmens buveinę nuomojamose patalpose. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad tokia veikla patenka į pinigų plovimo prevencijos reguliavimo sritį“, – patikina G. Daubaraitė.

Kodėl nuomotojai prašo papildomos informacijos?

Vis dėlto praktikoje papildomi patikrinimai dažniausiai atsiranda tuomet, kai nuomininkui leidžiama registruoti juridinio asmens buveinę nuomojamose patalpose arba kai tuo pačiu adresu registruojamos kelios bendrovės. Kartais nuomininkui taip pat suteikiama teisė leisti ir kitiems juridiniams asmenims registruoti buveinę tose pačiose patalpose.

Tokiose situacijose kai kurie pastatų savininkai ar administratoriai ima laikyti save bendrovių administravimo paslaugų teikėjais. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą tokiai veiklai jau taikomi papildomi reikalavimai – klientų tapatybės nustatymas, informacijos apie veiklą, nuosavybės struktūrą ir naudos gavėjus rinkimas.

„Dėl tokio interpretavimo nuomotojai nusprendžia susirinkti iš nuomininkų gana išsamią informaciją apie jų veiklą, akcininkus ar organizacinę struktūrą. Tačiau ne visais atvejais tokie reikalavimai turi aiškų teisinį pagrindą“, – sako G. Daubaraitė.

Kada tai – tik paprasta patalpų nuoma?

Teisininkė pabrėžia, kad svarbu atskirti paprastą patalpų nuomą nuo bendrovių administravimo paslaugų teikimo.

„Jeigu nekilnojamojo turto savininkas tik nuomoja patalpas už atlygį ir leidžia nuomininkui registruoti juridinio asmens buveinę, tačiau neteikia jokių papildomų administracinių ar aptarnavimo paslaugų, tokia veikla paprastai nelaikoma bendrovių administravimo paslaugų teikimu“, – aiškina ji.

Situacija gali būti kitokia, jei kartu teikiamos papildomos paslaugos – pavyzdžiui, korespondencijos priėmimas, administracinis aptarnavimas, sekretoriato funkcijos ar kita infrastruktūra, būdinga vadinamiesiems virtualiems biurams.

„Būtent tokiais atvejais veikla gali patekti į pinigų plovimo prevencijos reguliavimo sritį ir tuomet atsiranda pareiga taikyti atitinkamas klientų patikrinimo procedūras“, – pažymi G. Daubaraitė.

Ką išaiškino ES Teisingumo Teismas?

Šią teisės normų interpretaciją 2024 m. patvirtino ir ES Teisingumo Teismas, spręsdamas Latvijoje kilusią bylą, kai mokesčių administratorius skyrė baudą bendrovei, kuri vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu ir nuoma. Institucijos laikėsi pozicijos, kad bendrovė turėjo būti laikoma bendrovių paslaugų teikėja, nes leido nuomininkams registruoti juridinių asmenų buveines nuomojamose patalpose.

Tačiau Teismas nusprendė kitaip. „Buvo nustatyta, kad vien tai, jog nuomotojas leidžia nuomininkui registruoti juridinio asmens buveinę jo turto adresu, dar nereiškia, kad toks nuomotojas laikytinas bendrovių administravimo paslaugų teikėju“, – sako G. Daubaraitė.

Rizika – ir dėl asmens duomenų

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad perteklinis informacijos rinkimas gali kelti ir asmens duomenų apsaugos klausimų.

„Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Todėl perteklinis ar be būtinybės atliekamas duomenų rinkimas gali būti laikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu“, – pabrėžia ji.

Anot G. Daubaraitės, komercinių patalpų nuomotojams svarbu tinkamai įvertinti savo veiklos pobūdį ir įsitikinti, ar jie iš tiesų laikytini įpareigotaisiais subjektais pagal pinigų plovimo prevencijos teisės aktus.

„Tinkamas teisinis situacijos įvertinimas leidžia išvengti nepagrįstos administracinės naštos verslui ir kartu sumažinti riziką pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimus“, – apibendrina ekspertė.