Pandemijos laikotarpiu visiškai nuotolinio darbo modelis (fully remote) tapo plačiai taikomas įvairiose srityse. Tačiau verslo praktikose vis dažniau pastebimas perėjimas prie hibridinių darbo formų – tokių, kurios derina lankstumą su būtinybe būti gyvai tiek biure, tiek statybų objektuose. Toks derinys padeda išlaikyti veiklos efektyvumą ir darbuotojų įsitraukimą, net kai tam tikras dalis darbo atliekama nuotoliniu būdu. Šias tendencijas ir ypatumus akcentuoja rinkos ir personalo ekspertai.

Statybų sektoriuje hibridinis ir nuotolinis darbas daugelį funkcijų paverčia lankstesnėmis. Administracinės ir projektavimo užduotys, pavyzdžiui, BIM modeliavimo, planavimo susitikimai ar techninių dokumentų rengimas, gali būti atliekami nuotoliniu būdu ar mišriai. Tuo tarpu darbų vadovai, statybos inžinieriai ir objekto priežiūros specialistai privalo būti fiziškai objekte. Gimsta naujas pusiausvyros ieškojimas tarp vietos būtinybės ir nuotolinio darbo. 

Nuotolinio ir hibridinio darbo paplitimas (2025)

Regionas / Šalis	Hibridinis darbas	Visiškai nuotolinis darbas	Pastabos
Pasaulis	~50 %	~30 %	Hibridinis darbas dominuoja pasauliniu mastu (beenremote.com)
Europa (ES vidurkis)	~44 %	~14 %	Visiškai nuotolinis darbas smarkiai sumažėjęs nuo 24 % (2022) (euronews.com)
Jungtinė Karalystė	~50 %	~15 %	Vid. nuotolinių darbo dienų per savaitę: 1.8
Suomija	~48 %	~14 %	Vid. nuotolinių darbo dienų per savaitę: 1.7
Vokietija	~46 %	~13 %	Vid. nuotolinių darbo dienų per savaitę: 1.6
Lietuva	~7 % (reguliariai)	~5–6 %	Nuotolinis darbas daugiausia IT, administravimo ir projektavimo funkcijose (eures.europa.eu)

Statybų specifika: kas veikia, o kas ne

Vienareikšmiškai galima teigti, kad visiškai nuotolinis darbas statybų objektuose praktiškai neįmanomas – objektų inspekcijos, techninės apžiūros, projekto vykdymo priežiūra ir dar daugelis su statybų procesu susijusių veiklų reikalauja fizinio buvimo vietoje.

Tačiau projektavimo, inžinerinio planavimo, licencijuotų skaičiavimų, BIM modelių rengimo ir administravimo užduotys gali būti derinamos su nuotoliu arba hibridiniu modeliu.

Šios tendencijos jau įsitvirtina daugelio įmonių darbo organizavime ir padeda pritraukti technologiškai orientuotus specialistus, ypač jaunosios kartos darbuotojus.

Iššūkiai ir sprendimai, svarbūs statybos sektoriuje, apsisprendžiant dėl nuotolinio darbo

Statybų sektoriui ypač svarbūs keli iššūkiai:

• komunikacija ir koordinavimas – statybos procesai reikalauja realaus laiko sprendimų, todėl būtinos tinkamos skaitmeninės priemonės;
• technologinė infrastruktūra ir mokymai – darbuotojai turi mokėti naudotis įrankiais, kuriais grindžiami nuotoliniai procesai;
• saugumas ir duomenų apsauga – statybų projektų informacija yra svarbi ir turi būti tinkamai apsaugota net dirbant nuotoliniu būdu.

Kokie modeliai veikia geriausiai?

Statybų sektoriuje sąmoningai taikomas hibridinis darbo modelis:

• administracinės ir projektavimo funkcijos – nuotolinis darbas su retomis biuro ar susitikimų dienomis;
• objektų priežiūra ir inžinerija – dominuoja vietoje, bet su galimybe biure atliekamoms užduotims lanksčiai derinti nuotolį;
• bendri susitikimai ir kritinės koordinacijos sesijos – vykdomi gyvai arba mišriai, priklausomai nuo poreikio.

Išvados

Statybų sektorius nejaučia revoliucinio nuotolinio darbo „bumo“, tačiau hibridinis modelis tampa vis aktualesnis, ypač sudėtingesnėms administracinėms ir projektavimo užduotims. Įmonės, kurios efektyviai derina nuotolį su objektų veiklomis ir investuoja į skaitmenines technologijas bei komunikacijos priemones, labiau konkuruoja darbo rinkoje ir pritraukia technologiškai pažangesnius specialistus.