„Šis projektas, kurio didžioji dalis jau įgyvendinta, mums buvo nemažas iššūkis, nes rangovas darbus atliko didžiuliu tempu, tad mūsų specialistai tas 35 dienas, kai oro uostas buvo uždarytas, objekte dirbo praktiškai ištisą parą, – sako AB „Problematika“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas. – Tuo laiku statybvietėje vienu metu dirbo ir didžiulis žmonių skaičius, buvo daug įvairiausios technikos, gerai organizuotas asfalto mišinio tiekimas, tad ir mūsų žmonėms reikėjo darbuotis intensyviai: klausimus spręsti vietoje, laiku ir, svarbiausiai, greitai.“

Klausimai buvo sprendžiami vietoje, laiku ir greitai

Kadangi AB „Problematika“ oro uoste dirbo su partneriais, tai ir jų darbų sritys buvo skirtingos. AB „Problematikos“ specialistai prižiūrėjo kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, žiburių valdymo sistemos rekonstrukciją, naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos įrengimą, elektros instaliacijos darbus. Objekte nuolat dirbo keturi techniniai prižiūrėtojai. Trys techniniai prižiūrėtojai darbavosi prižiūrėdami dangos ir lietaus nuvedimo sistemų įrengimo darbus, o vieno techninio prižiūrėtojo, turinčio specialių kompetencijų, darbas buvo susijęs su žiburių valdymo sistemų įrengimo priežiūra.

Rekonstrukcijos darbų generalinis rangovas – latvių bendrovės „ACB“ vadovaujamas įmonių konsorciumas. Pasak bendrovės „Problematika“ direktoriaus pavaduotojo M. Petrausko, tokios svarbos objekte tai buvo pakankamai atsakingai dirbantis rangovas. Techniniams prižiūrėtojams užfiksavus nedidelius neatitikimus, viskas buvo sprendžiama iš karto vietoje, operatyviai informuojant generalinį rangovą, kuris greitai ieškodavo sprendimo būdų, kaip ištaisyti neatitikimus.

„Nors objekte dirbo nemažai rangovo brigadų, tiekėjų, darbai vyko pakankamai sklandžiai, jiems buvo pasirengta iš anksto“, – sakė M. Petrauskas. 

Sumontuoti latakai

Iššūkiu tapo suvaldyti laiką, kokybę ir mobilizuoti darbuotojus

Vertingiausios praktikos, pasak bendrovės „Problematika“ direktoriaus pavaduotojo M. Petrausko, įgyjama dirbant intensyviai, kai terminai itin suspausti, o objekte dirbantis rangovas darbus atlieka itin sparčiai. Techninis prižiūrėtojas tampa tarsi ryšininku tarp užsakovo ir rangovo, turi operatyviai reaguoti, informuoti ir priimti geriausius, tinkamiausius sprendimus. Efektyviam darbui didelės įtakos taip pat turi ir tinkami projektiniai sprendiniai.

„Kad galutinis produktas būtų toks, kokio laukia užsakovas, visi statybos proceso dalyviai turi dirbti išvien, turėti būtinų kompetencijų, – sako M. Petrauskas. – Mums iššūkiu ir patirtimi tapo sukoncentruoti savo darbuotojų pajėgas, nes tai buvo vasaros laikotarpis, kai žmonėms reikia atostogų, o organizuojant darbą vėlai vakarais ir savaitgaliais, negalima pamiršti, kad žmonės turi ir šeimas, kad jiems reikia ir laiko poilsiui, nes tai lemia ir darbo kokybę. Taigi tai mums buvo projektas, kurio metu pasitikrinome savo jėgas ir darbuotojų pajėgumus tuo metu, kada labiausiai reikia – ne kiekvieną dieną tokie projektai pasitaiko.“

Bendrovė yra dirbusi daugelyje Lietuvos susisiekimo infrastruktūros objektų: Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiajame etape, automagistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, šiuo metu darbuojasi kelyje „Via Baltica“ bei daugelyje kitų objektų. Nebe pirmą kartą įmonė darbus vykdo ir oro uoste. Tačiau lygindamas darbą oro uoste ir kituose kelių infrastruktūros objektuose, M. Petrauskas pastebi, kad darbas šiuose objektuose nėra įspraustas į tokius trumpus terminus, nereikia dirbti naktimis.

„Visi džiaugiasi, kad Vilniaus oro uostas jau atidarytas, tačiau darbai dar tęsiasi ir rangovui reikia sėkmingai užbaigti visus likusius nepadarytus darbus“, – sako M. Petrauskas.

Per 35 dienas – apie 3 400 bandymų ir matavimų

Dar viena iš bendrovės „Problematika“ oro uoste atliekamų darbų sričių buvo laboratoriniai naudojamų medžiagų kokybės bei įrengtų konstrukcijos sluoksnių tyrimai.

„Laboratorijos darbuotojai tikrino žemės sankasą, visus įrenginėjamus dangos sluoksnius, šių medžiagų kokybę ir atitikimą techniniam projektui. Mūsų akiratyje buvo ir horizontalus kilimo – tūpimo tako ženklinimas, eksploatacinės viršutinio sluoksnio savybės, t. y. rato sukibimo su danga bei lygumas“, – pasakojo bendrovės „Problematika“ laboratorijos vadovas Andrius Baltrušaitis.

Bendrovės „Problematika“ laboratorijos vadovas Andrius Baltrušaitis

Kartu su jungtinės veiklos partneriais bendrovės laboratorija per šiek tiek ilgiau negu mėnesį atliko apie 3 400 skirtingų bandymų ir matavimų. Įvertinus tai, kad sutartinės nuostatos įpareigoja bendrovę lygiagrečiai vykdyti darbus ir kituose valstybinės reikšmės kelių objektuose, be jungtinės veiklos partnerių pagalbos ir paramos Vilniaus oro uoste darbas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

Laboratorija darbus pradėjo birželį, dar veikiant oro uostui. Darbai, pagal saugos reikalavimus, veikiančiame oro uoste buvo atliekami 25 metrų atstumu nuo tako. Pats intensyviausias darbas vyko 25-ias dienas: liepos 14– rugpjūčio 8 dienomis. Atidarius oro uostą, laboratorijos darbuotojai tęs tyrimus apsauginėse tako zonose.

„Nors darbas vyko ištisomis paromis, tačiau stengdavomės savo darbus atlikti dienos metu“, – sakė A. Baltrušaitis, pastebėdamas, kad atidarius oro uostą teks dirbti ir nakties metu – tomis valandomis, kai nebus skrydžių.

Objekte pakaitomis dirbo apie 20 „Problematikos“ laboratorijos darbuotojų, dar apie 10 – partnerių specialistų. Kadangi bandymai turėjo būti atlikti per tris kalendorines dienas, laboratorijoje taip pat vyko intensyvus darbas.

Dirbo kompetentinga komanda

Bendrovės „Problematika“ bandymų laboratorijos veikla akredituota Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro ir Vokietijos akreditacijos įstaigos, tad bandymų rezultatai pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vilniaus oro uoste darbavosi aukštos kvalifikacijos, turintys ilgametę praktiką darbuotojai, įgalioti atlikti bandymus, o tyrimai atlikti modernioje laboratorijoje, kuri, laboratorijos vadovo A. Baltrušaičio tvirtinimu, niekuo nesiskiria nuo užsienio laboratorijų.

„Dirbti greitai ir kokybiškai ne visada yra įmanoma, – pasakoja laboratorijos vadovas. – Bandymų atlikimas aprašytas norminiuose dokumentuose, nurodyta, per kiek laiko ir kaip jie turi būti atliekami, tad negali daryti greičiau, negu yra nurodyta. Išeitis – dirbi ilgiau, taip atliekant didesnį bandymų kiekį.“

Laboratorijos vadovui, kaip ir organizuojant techninių prižiūrėtojų darbą, didžiausias iššūkis buvo mobilizuoti žmones, į kiekvieną užsakymą reaguoti ne vėliau nei kitą dieną, o dažniausiai – tą pačią.

Iš kairės: bendrovės „Problematika“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, direktorius Rimantas Jaraminas, direktoriaus pavaduotojas Darjušas Mučinis ir techninis prižiūrėtojas Mečislovas Sivilečius oro uoste 

„Oro uosto projekto metu jokių žymesnių nukrypimų nuo projekto kokybinių parametrų, įrenginėjant asfalto dangą, nenustatyta. Lietuvos gamintojai, kurie tiekė asfalto mišinius, darbą atliko gerai, nes jie vykdo dar ir savikontrolę. Taigi patys rangovai pasitikrina, kad gamybos procese neatsirastų klaidų, – sako A. Baltrušaitis – Mes esame užsakovo įrankis, kuriuo jis gali pasitikrinti, ar tikrai perka tai, ką deklaruoja rangovas.“

Bendrovės „Problematika“ direktorius Rimantas Jaraminas, apibendrindamas intensyviausią darbų periodą iki oro uosto atidarymo, sako, kad darbas su objekto rangovais buvo sklandus: technikos ir žmonių gausa netapo kliūtimi, klausimai buvo sprendžiami konstruktyviai, į pastabas atsižvelgiama, o trūkumai – taisomi. Bendrovė Vilniaus oro uoste dar darbuosis iki metų pabaigos.

• Kilimo ir tūpimo tako ilgis – 2 515 m
• Asfalto dangos plotis su šoninėmis saugos juostomis – 60 m
• Asfalto dangos plotas – 180 tūkst. kv. m
• Iš viso paklota asfalto –115 tūkst. t
• Palyginimui – futbolo aikštės plotas – 7 245 kv. m
• Apsauginės tako zonos gruntinės dalies plotas – 388 tūkst. kv. m